Antradienį, vasario 15 d., buvo paskelbtas popiežiaus Pranciškaus potvarkis, kuriuo iš dalies pakeičiami kai kurie Kanonų teisės kodekso ir Rytų Bažnyčių kanonų teisės kodekso straipsniai.
Vatikane paskelbto popiežiaus motu proprio pratarmėje sakoma, kad tam tikrų kompetencijų suteikimas vietinėms Bažnyčioms atspindi bažnytinės bendrystės ugdymo dinamiką ir stiprina artumą. Sveika decentralizacija gali prisidėti prie šios dinamikos, tačiau visada reikia atsiminti hierarchinę Bažnyčios santvarką. Todėl, atsižvelgdamas į lotynų ir rytų apeigų Bažnyčių bei jų kanonų teisės kodeksų ypatumus, popiežius nusprendė pakeisti iki šiol galiojusias normas, susijusias su kai kuriais konkrečiais klausimais, priskirdamas atitinkamas kompetencijas vyskupams arba vyskupų konferencijoms. Taip visų pirma siekiama skatinti vyskupų ir vyskupų konferencijų kolegialumo ir pastoracinės atsakomybės jausmą, taip pat užtikrinti, kad konkretūs klausimai būtų sprendžiami racionaliau ir veiksmingiau.
Pratarmėje taip pat sakoma, kad normatyviniai pokyčiai dar labiau atspindi bendrą ir daugialypį Bažnyčios visuotinumą, atsižvelgia į skirtumus, nesiekiant suvienodinimo. Jie kartu skatina pastoracinės veiklos veiksmingumą, pastarąjį palengvina ir tai, kad sprendimų priėmimo teisė suteikiama esantiems arti žmonių ir situacijų, kuriose vykdoma sielovada.
Popiežiaus motu proprio įveda kelias dešimtis nedidelių pataisų, susijusių su kunigų seminarijų steigimu ir veikla, kunigų ugdymu, katekizmų rengimu, vietiniu mastu veikiančių pasauliečių ir dvasininkų asociacijų steigimu ir veikla, testamentinių palikimų ir fondų tvarkymu, taip pat su tomis situacijomis, kai dvasininkai, priklausę vienuolijoms ar apaštališkosioms draugijoms, nori jas palikti arba pereiti į kitas. Šiuo atveju pabrėžiama, kad kiekvienas dvasininkas turi būti inkardinuotas arba konkrečioje vyskupijoje, arba personalinėje prelatūroje, arba pašvęstojo gyvenimo institute ar draugijoje. Negali būti niekam nepriklausančių dvasininkų. (jm / Vatican News)
