„Akivaizdu, kad už šalies gynybą turi būti atsakingos pilietinės institucijos. O vienintelis mūsų veiksmų planas – likti arti žmonių“, – sako vyskupas Vitalijus Krivickis, nuo 2017 vadovaujantis Kijevo–Žitomiro lotynų apeigų katalikų vyskupijai. „Nėra jokios abejonės: liksiu čia su savo žmonėmis“, – priduria jis, paklaustas apie galimą Rusijos invaziją.
„Gyvename labai įtemptomis ir neaiškiomis dienomis. Daug žmonių nežino, ką galvoti ir ką daryti. Žmonės bando įvertinti visą gaunamą informaciją, kad išsiaiškintų, kuri iš jų yra teisinga, o kuri – klaidinga. Mūsų užduotis dabar taip pat yra padėti surasti tiesą. Nesame politikai, bet norime padėti žmonėms nepasiduoti baimės jausmui ir nebūti suklaidintiems. Itin pabrėžiame viltį Dievu“, – italų žinių agentūrai SIR pasakojo 49 metų vyskupas salezietis. – „Bendradarbiaujame ir dirbame kartu dėl taikos. Palaikome konstruktyvų dialogą su civilinėmis institucijomis. Praėjusią savaitę įvyko susitikimas su parlamento vadovu, o po poros dienų įvyks visų Ukrainos Bažnyčių tarybos susitikimas su užsienio reikalų ir gynybos ministrais. Vyriausybė prašo mūsų padėti bendravimui su gyventojais.“
Pasak Kijevo katalikų vyskupo, nepaisant įtampos, tarp žmonių nėra panikos ar noro bėgti iš miestų. Jis pabrėžė, kad karas nėra tvarus sprendimas. Taikus problemų sprendimo kelias yra įmanomas.
„Taika yra pasirinkimo reikalas, juo turi dalintis visos šiame itin sudėtingame ir jautriame geopolitiniame kontekste dalyvaujančios jėgos. Mūsų visų pareiga – melstis ir aktyviai prisidėti prie taikaus konfliktinių situacijų sprendimo ir besąlygiškos pagarbos žmogaus teisėms bei orumui, jų apsaugos. Žmonių konfliktai mūsų sulūžusiame pasaulyje gali būti neišvengiami, tačiau karui ir smurtui tikrai turime priešintis kiekviena savo kūno ląstele“, – sekmadienį, vasario 13 d. sakė Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus, taip pat kviesdamas karštai melstis ir dėti visas pastangas dėl taikos Ukrainoje išsaugojimo.
„Iš tiesų reikėtų nedviprasmiškai pasipriešinti naujo karo Europoje galimybei, kylančiai dėl smurtinės retorikos eskalavimo ir Rusijos bei Ukrainos sienų militarizavimo. Raginame siekti ilgalaikės taikos, stabilumo ir teisingumo šiame regione“, – pridūrė patriarchas.
Jis priminė, kad senovės graikai apie taiką kalbėjo kaip apie nepaprastai vaisingą ir turtingą būklę ir netgi garbino ją kaip dievybę, turinčią sūnų Plutą, įkūnijantį turtą. Mūsų laikams artimesnis Bendžaminas Franklinas sakė, kad „niekada nebuvo nei gero karo, nei blogos taikos“. Karas gali atrodyti saldus tik tiems, kurie jo nepatyrė.
„Iš tiesų, jei leisime savo širdžiai ir protui laisvai reikštis, be jokios baimės ar akinančios aistros, jie tikrai nekalbės už karą, bet nedviprasmiškai šlovins taiką“, – tęsė patriarchas Baltramiejus. – „Taika kyla iš abipusės pagarbos ir bendradarbiavimo. Vis didėjančio neužtikrintumo dėl žmonijos reikalų kontekste Bažnyčios žodis turi būti aiški susitaikymo ir taikos, meilės ir teisingumo, brolybės ir solidarumo žinia.“
„Raginame visas suinteresuotas šalis eiti šiuo dialogo ir pagarbos tarptautinei teisei keliu, kad būtų užbaigtas konfliktas ir visi ukrainiečiai galėtų gyventi darnoje. Ginklai nėra sprendimas. Priešingai, jie gali tik pažadėti karą ir smurtą, liūdesį ir mirtį. Kaip neseniai sakė mūsų mylimas brolis Pranciškus, Romos popiežius: „Nepamirškime: karas yra beprotybė“. Visi Bažnyčios tarnai, visų religinių tradicijų atstovai, visi valdžios atstovai, visi geros valios žmonės, kiekvienas iš mūsų turėtume raginti taikiai išspręsti šią pavojingą žodžių ir veiksmų eskalaciją, kuri slogiai ir grėsmingai slegia Ukrainos žmonių galvas. Tyla ir abejingumas – ne išeitis. Be nuolatinio budrumo nėra taikos. Todėl mes visi esame „nuteisti“ taikai, vadinasi, skirti nuolatinei kovai už jos įtvirtinimą ir gynimą.
Tegul meilės ir taikos Dievas laimina jus visus!“, – kalbėjo ortodoksų patriarchas. (RK / Vatican News)
