2021 m. spalio 7 d. popiežius Pranciškus audiencijoje Šv. Ireniejaus mišriai ortodoksų ir katalikų grupei pasakė, jog ketina netrukus skelbti jos globėją šv. Ireniejų Lionietį Bažnyčios mokytoju ir kad jam suteiks „Vienybės mokytojo“ – „Doctor unitatis“ titulą. Popiežius sakė, kad šv. Ireniejus nutiesė dvasinį ir teologinį tiltą tarp Rytų ir Vakarų krikščionių.
2007 metais popiežius Benediktas XVI, skaitydamas trečiadienio bendrųjų audiencijų katechezes apie iškilias pirmųjų amžių Bažnyčios asmenybes, kovo 28-ąją aptarė „išskirtinę šv. Ireniejaus Lioniečio asmenybę“. Popiežius Benediktas be kita ko sakė, kad vyskupas šv. Ireniejus Lionietis – II amžiuje gyvenęs teologas – buvo pirmasis sukūręs sisteminę Bažnyčios teologiją ir parašęs pirmąjį krikščioniškojo mokymo katekizmą „Apaštalų mokymo santrauką“. Manoma, kad Liono vyskupas Ireniejus, kaip ir jo pirmtakas Lione, vyskupas Pofinas, mirė kankinio mirtimi. Jis gimė Smirnoje (dabar Izmiras, Turkija) apie 135–140 metus ir mirė apie 202–203 m.
Ireniejus skelbė Evangeliją, gautą iš Polikarpo, Smirnos vyskupo, o Polikarpo skelbtoji Evangelija kyla iš apaštalo Jono, kurio mokinys buvo Polikarpas. Taigi, tikroji Evangelija yra ta, kurią skelbia vyskupai, nenutrūkstama grandine perėmę ją iš apaštalų. Pagal Ireniejaus mokymą, šalia bendro Bažnyčios „Credo“ (Tikėjimo išpažinimo) nėra jokio kito slapto mokymo. Nėra jokios viršesnės krikščionybės, skirtos vien intelektualams. Bažnyčios viešai išpažįstamas tikėjimas yra visų bendras tikėjimas. Ir tik šis tikėjimas yra apaštalinis, kylantis iš apaštalų, tai yra iš Jėzaus ir iš Dievo.
Norėdami priimti šį viešai apaštalų įpėdiniams perduotą tikėjimą, krikščionys turi laikytis to, ką sako vyskupai, idant taip parodytų ypatingą pagarbą seniausiam ir turinčiam primatą Romos Bažnyčios mokymui. Šiai Bažnyčiai dėl jos senumo priklauso apaštališkumo viršenybė, jo pradžia – Apaštalų kolegijos stulpai – Petras ir Paulius. Visos Bažnyčios turi būti vieningos su Romos Bažnyčia, pripažindamos jai tikros apaštalinės tradicijos ir vieno visai Bažnyčiai bendro tikėjimo matmenį.
Maždaug 200 m., vyskupas Ireniejus savo knygoje „Prieš erezijas“ pateikia labai vertingą palyginimą: „Po visą pasaulį pasklidusi Bažnyčia rūpestingai saugo apaštalų tikėjimą, tarsi ji tebūtų įsikūrusi vienuose namuose; ji tiki šiomis tiesomis taip, tarsi turėtų vieną sielą ir vieną širdį; ji sutartinai skelbia šias tiesas, moko jų ir jas perduoda, tarsi teturėtų vieną burną. Nors pasaulyje kalbama skirtingomis kalbomis, tačiau Tradicijos jėga yra vien ir ta pati: Germanijoje įsikūrusios Bažnyčios yra gavę ir perduoda ne kitokį tikėjimą nei Ispanijoje, keltų ar Rytų kraštuose, Egipte, Libijoje ar pasaulio vidury įsikūrusios Bažnyčios.“
Apaštalų tradicija yra dvasinė, vadovaujama Šventosios Dvasios. Todėl šios Tradicijos perdavimas remiasi ne daugiau mažiau išsilavinusių žmonių gabumais, o Dievo Dvasia, kuri užtikrina patikimą tikėjimo perdavimą. Iš to kyla Bažnyčios „gyvybė“ – tai, kas ją daro nuolat jauną ir naują, vaisingą gausiomis Dievo dovanomis. Bažnyčia ir Dvasia yra neatskiriamos: ten, kur Bažnyčia, ten ir Dievo Dvasia, o ten, kur Dievo Dvasia, ten Bažnyčia ir visos malonės.“
Ireniejaus mokymas apie žmogaus kūno ir sielos orumą tvirtai remiasi dieviškojo kūrimo samprata, panašumu į Kristų ir nuolatiniu pašventinančiu Šventosios Dvasios veikimu. Toks mokymas yra tarsi „pagrindinis kelias“, skirtas visiems geros valios žmonėms, juo einant paaiškėja, koks yra dialogo apie vertybes tikslas ir kokios jo ribos, taip pat gaunama įkvėpimo misionieriškai Bažnyčios veiklai bei tiesos, kuri yra visų tikrųjų vertybių pasaulyje šaltinis, skelbimui. (Benediktas XVI)
