Pasaulio verslo, finansų ir ekonomikos ekspertai ir akademikai, Vatikano COVID-19 komisijos ir Šventojo Sosto tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos atstovai trečiadienį, sausio 12 d., privačiame nuotoliniame susitikime svarstė klausimus, kaip koronaviruso pandemija keičia visuomenes ir kokius galima pasiūlyti ekonominius modelius, kurie gerbtų gamtą, žmogų ir visuomenę.
Susitikimą tema „Parengti ateitį – kurti tvarią, įtraukią ir atsinaujinančią ekonomiką“ surengė Vatikano COVID-19 komisija ir tarpnacionalinių paslaugų bendrovė Deloitte Globe. Susitikimo dalyvius pasveikino popiežius Pranciškus, laiške paprašęs „ne skambių ketinimų pareiškimų apie didžiuosius principus, o konkretaus įsipareigojimo, kad ekonomika ir finansai tarnautų žmonėms ir Motinai žemei“.
„Jūsų darbų sėkmės rodikliu tebūna ne pelnas, plėtra, trumpalaikės ir ilgalaikės pajamos, o iš ekstremalaus skurdo išgelbėtų ir oriai dirbti galinčių žmonių skaičius. Ar taip jau sunku sukurti sąlygas, kurios leistų visiems prisidėti savo darbu pakeisti pasaulį?“ – klausė laiške popiežius Pranciškus.
Popiežius patikino, jog paprašė Vatikano COVID-19 komisijos „rengti ateitį“ vadovaujantis solidžiu mokslu, Evangelijos tikrove ir solidarumu su marginalizuojamaisiais. „Mūsų bendrų namų saugojimas, skiepai, badas, vargas ir prekyba ginklais visiems mums yra prioritetai ir iššūkiai. Jūsų įnašas gali padaryti skirtumą; nuoširdžiai trokštu, kad visi prisiimtų atsakomybę kurti geresnę ateitį“.
Po susitikimo paskelbtame komunikate Vatikano COVID-19 komisija ir Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija pristatė susitikimo dalyvių įžvalgas apie klimato kaitos pasekmes pandemijos laikotarpiu, bendrų pamatinių dvasinių vertybių reikšmę, naujais socialiniais susitarimais kuriamo bendrojo gėrio tikslus, technologijų įtakos teigiamus ir neigiamus aspektus socialiniam įtraukimui.
„Jei nebus galima technologijos inovacijų panaudoti švietimui ir darbo kvalifikacijoms kelti, matysime didesnę atlyginimų nelygybę, didesnį priklausomumą nuo vyriausybių ir augančią masinę migraciją“, – patikino Richardas Houstonas, Deloitte bendrovės pirmininkas.
Pasak Vatikano Migrantų ir pabėgėlių skyriaus pasekretorio kun. Fabio Baggio, „turime priimti teisingus sprendimus dabar – reikia valdyti migracijos srautus pasauliniu mastu, šalių poreikiams ir galimybėms dėmesingo daugiašalio dialogo, realios bendros atsakomybės už humanitarines krizes, kurti darnias ir daugiakultūres visuomenes“.
Susitikime ryškėjo bendra nuostata, jog pandemija padidino ekonominę ir socialinę nelygybę, todėl šiandien reikia daryti teisingus sprendimus – vietoj ekonomikos, kuri išnaudoja žmones ir planetą reikia visiems tarnaujančios, nė vieno neatskiriančios ir ekologinę sistemą gerbiančios ekonomikos.
„Mintis parengti ateitį skatina pasitelkti kūrybingumą naujais, neišbandytais būdais ir pramatyti kelią į priekį, toli už dabartinės pandemijos krizės, radikaliomis, holistinėmis ir sisteminėmis permainomis, kad visi kartu galėtume gyventi taikoje, ypatingai rūpindamiesi silpniausiais, taikoje su planeta“ – patikino kardinolas Michaelas Czerny, Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos l.e.p. pirmininkas.
Dikasterijos l.e.p. sekretorė ir Vatikano COVID-19 komisijos pirmininkė ses. Alessandra Smerilli sakė, kad žodžiai „taika“, „veiksmai“, „tarpusavis ryšys“ ir „rūpinimasis“ turi rasti savo vietą ekonominių sistemų permąstymo ir keitimo procese. Pasak jos, „negalime kaltinti sistemų ir keisti to, kas mums nepatinka, jei nesame pasirengę pakeitimų pradėti pirmiausiai nuo savęs“. (SAK / Vatican News)
