Pakelti smurtą ir neapykantą, skelbiant viltį – toks Indijos krikščionių atsakymas į Kalėdų dienomis patirtą agresiją ir vandalizmo aktus.
Gerumu atsiliepti į blogį. Pakelti smurtą ir neapykantą, skelbti viltį, liudijant artimo meilę visuomenėje. Supurtyta vandalizmo aktų, tvirta tikėjime Indijos krikščionių bendruomenė atsiliepia su evangeliniu nuolankumu į smurto bangą, palietusią ją Kalėdų metu įvairiose šalies vietose.
„Kalėdos – mūsų tikrumas, lydėjimas Dievo, kuris eina su mumis. Viešpats nugalėjo ir guodžia kenčiančius, liūdinčius žmones. Kalėdos nugali blogį“, – sako indas jėzuitas Cedris Prakash, kalbėdamas apie krikščionių gyvenimą Indijoje, kuri save išdidžiai vadina „didžiausia pasaulio demokratija“, turinčia 1,3 milijardo gyventojų. Kunigas Prakash, daugybę metų stebintis ir pranešantis apie smurtą prieš krikščionis, sudarančius apie 2 procentus gyventojų, teigia, kad pastaraisiais metais išpuoliai prieš krikščionis bauginančiai plečiasi visoje Indijoje.
Tarp labiausiai šokiruojančių pastarųjų dienų įvykių – induistų ekstremistų ataka Agroje, Utar Pradešo valstijoje, kurios metu vienoje krikščionių mokykloje jie degino kalėdinius atvaizdus. Tos pačios valstijos Varanasi vyskupijos maldos centre ginkluotos grupuotės nariai užpuolė krikščionis Kalėdų liturgijos metu, šaukdami „mirtis misionieriams“. Asame Kalėdų naktį du ekstremistai įsiveržė į protestantų bažnyčią, liepė nutraukti pamaldas ir privertė induistus, dalyvavusius tarpreliginėje ceremonijoje, palikti maldos namus. Kalėdų koncertas buvo nutrauktas Harianoje, apkaltinus vaikų chorą, kad šie Kalėdų giesmes naudoja kaip įrankį klausytojų atvertimui į krikščionybę. Toje pačioje valstijoje per antrąją Kalėdų dieną Ambalos Kristaus Atpirkėjo bažnyčioje buvo išniekinta Kristaus statula, bažnyčia nusiaubta.
Šie ir kiti išpuoliai, pasak kunigo Prakash, atrodo tarsi gerai surežisuoto plano dalis, kuriuo siekiama įbauginti krikščionis. Jėzuito nuomone, ši kampanija skaldo visuomenę religiniu pagrindu, iškeldama induistus aukščiau krikščionių ar musulmonų. Krikščionys, gyvenantys tikėjimu, besidarbuojantys vardan visuomenės gerovės, vykdantys artimo meilės darbus nepaisant tikėjimo ar kastų sistemos, kaltinami prozelitizmu, bandymais atversti į krikščionybę. Taip nutiko Motinos Teresės artimo meilės misionierėms, prieš kurias prieš porą savaičių pateikti kaltinimai, kad jos patraukė jaunimo dėmesį į krikščionybę ir taip įžeidė induistų religinius jausmus. Misionierėms sustabdyti leidimai vykdyti karitatyvinę veiklą.
Kurstomos baimės, kad krikščionių bendruomenė auga, nors statistika tą paneigia. Karnatakos valstijoje nesenai priimtas įstatymas, kuris draudžia religinį atsivertimą, manoma, kad tai dar padidins įtampą tarp religijų. Nepaisant šių sunkumų, Indijos krikščionys skelbia Evangeliją ir gyvena pagal ją.
(DŽ/Vatican News)
