Dievo tarnaitė s. Liudvika Banaś (1896–1966), Naugarduke (Baltarusija) gyvenusi ir mirusi nazariečių vienuolė, pripažinta garbingąja.
Šventųjų skelbimo kongregacija pirmadienį, gruodžio l3-ąją, paskelbė sprendimą dėl Šventosios Nazareto šeimos seserų kongregacijos vienuolės, tuoj po tą pačią dieną įvykusios popiežiaus audiencijos kardinolui M. Semeraro, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui.
Prefektas popiežiui pristatė pluoštą kongregacijos dekretų, du buvo dėl stebuklingų užtarimų, kurie atvėrė kelią paskelbti Švč. M. Marijos paaukojimo seserų kongregacijos steigėją, prancūzę ses. pal. Maria Rivier (1768–1838) šventąją, o Garbingąją Dievo tarnaitę, italę ses. Maria Carola Cecchin (1877–1925), Šv. Juozapo Benedikto Cottolengo seserų kongregacijos vienuolę, palaimintąja.
Kiti keturi kongregacijos dekretai yra dėl trijų dvasininkų – mersediečių, kapucinų ir komboniečių kunigų ir nazarietės vienuolės ses. Liudvikos Banaś herojiškų dorybių pripažinimo.
Garbingoji Dievo tarnaitė Liudvika Banaś – jos visaa vienuolinis vardas yra Getsemanės sode kenčiančio Jėzaus Švč. Širdies Marija Margarita – gimė 1896 metais Klecza Dolna vietovėje netoli Katovicų, Lenkijoje, ir mirė 1966 m. Naugarduke, Baltarusijoje.
Liudvika Banaś atsikėlė į Naugarduką 1937 metais. Per Antrąjį Pasaulinį karą ne savo noru tapo savo kongregacijos bendruomenės Naugarduke našlaite – visos kitos – vienuolika Šventosios Nazareto šeimos seserų kongregacijos vienuolių – buvo nacių gestapo nužudytos, jas 2000 metais popiežius šv. Jonas Paulius II pripažino kankinėmis ir paskelbė palaimintosiomis.
Sovietmečiu ses. Liudvika Banaś gyveno prie Naugarduko Kristaus Atsimainymo bažnyčios, kurią fundavo Vytautas Didysis, prižiūrėjo nazariečių seserų kankinių kapus – jų palaikai vėliau buvo perkelti į bažnyčią. Taip pat slapta vadovavo vietos tikinčiųjų bendruomenės sielovadai: rengė maldos susitikimus, mokė vaikus katekizmo ir rengė juos Pirmajai Komunijai, lydėjo santuokos sakramentui besirengiančias poras. Gavusi leidimą repatrijuoti į Lenkiją, jo atsisakė – pasiliko iki mirties tarnauti Baltarusijos katalikų bendruomenei.
Ses. Liudvikos Banaś pagrindinis įsipareigojimas buvo tarnauti Dievui. Didvyriškai liudijo meilę Dievui, ją perdavė artimo meilės darbais visiems sutiktiems žmonėms, ypač vargstantiems ir stokojantiems, našlaičiams ir kaliniams, įskaitant kalėjusius Sibiro kalėjimuose ir tremtinius, rašoma Šventųjų skelbimo kongregacijos interneto svetainėje pateiktoje biografinėje apžvalgoje. (SAK / Vatican News)
