Ketvirtadienį popiežius susitiko su Europoje gyvenančių italų bendruomenių atstovais. Jiems Pranciškus sakė, kad mūsų laikais vykstanti žmonių migracija tarp Europos šalių turėtų padėti žemyno gyventojams geriau įsisąmoninti, kad Europa yra mūsų bendri namai.
Gyvenamosios vietos pakeitimas visada reiškia ir atitrūkimą nuo savo gimtosios aplinkos, nuo tikinčiųjų bendruomenės. Popiežius paminėjo praeityje italų migrantų labui daug gero nuveikusį vyskupą palaimintąjį Giovanni Battista Scalabrini. Dabartinių italų migracija yra kitokia, negu jų senelių laikais. Taip pat šiandien migruojančių žmonių tapatybė yra kitokia, negu jų senelių. Tačiau svarbu, kad ir šiandien, kaip praeityje, migruojantys žmonės nebūtų palikti be sielovadinio palydėjimo.
Didesnę savo kalbos dalį popiežius skyrė migracijos reiškiniui Europoje, suprantamam ne tik siaurąja prasme kaip laisvas žmonių judėjimas tarp Europos šalių, bet visų pirma žvelgė į tuos migrantus, kurie, bėgdami nuo skurdo ir pavojų, šiandien beldžiasi į Europos duris. Popiežius sakė, kad, remdamasis savo ankstesne sielovadine patirtimi Lotynų Amerikoje, jis gali nė kiek neabejodamas tvirtinti, jog, jei imigrantams padedama integruotis, jie yra palaiminimas, turtas ir dovana, skatinanti visuomenę augti. Reikia migrantus priimti, palydėti, skatinti ir integruoti. Popiežius paminėjo ir šią taisyklę patvirtinantį priešingą skaudų atvejį, įvykusį prieš keletą metų Belgijoje, kai per teroristų išpuolius žuvo trys dešimtys žmonių. Tai padarė Belgijos piliečiai, neintegruoti, gete užaugę imigrantų vaikai. Štai dėl ko reikia migrantus priimti, palydėti, skatinti ir integruoti, pakartojo Pranciškus.
Migrantai gali būti palaiminimas Europai. Jei jie bus integruoti, padės įkvėpti įvairovės, kuri atgaivina vienybę. Tai pasakytina ir apie Europos šalių tikinčiųjų bendruomenes: migrantai gali joms padėti atnaujinti savo katalikišką, tai yra visuotinę, tapatybę, gali skatinti Bažnyčios apaštališkumą, gali kurti naujas šventumo istorijas. (jm / Vatican News)
