Auganti įtampa Afrikos Rago regione, pasak daugelio apžvalgininkų, nuves Etiopiją į pražūtį, tačiau popiežius sekmadienį reiškė viltį, kad įsigalės broliška santarvė ir taikingas dialogas.
Popiežius prašė melstis už taiką Etiopijoje ir už kenčiančius jos gyventojus, priminė, kad konfliktas šioje rytų Afrikos šalyje tęsiasi daugiau kaip vienerius metus, pareikalavo daug aukų ir sukėlė rimtą humanitarinę krizę.
Vatikaną šiomis dienomis pasiekė Etiopijos katalikų ganytojo, Hosanos apaštališkojo vikaro, laiškas, kuriame jis reiškia gilių liūdesį dėl nerimą keliančių poslinkių Tigrajų regione ir dviejuose kaimyniniuose regionuose – Amherų ir Afarų – Etiopijos šiaurėje, kur daug žmonių kenčia nuo karo, smurto ir bado.
Apie vyskupo Seyoumo Fransua Noelio laišką praneša Šventojo Sosto žinių portalas „Fides“. Hosanos apaštališkasis vikaras kartu yra ir Popiežiškųjų misijų draugijų Etiopijoje vadovas.
Vyskupas sielojasi dėl vargstančiųjų – „kai prasideda konfliktas, nukenčia vargstantieji“. Ganytojo pasakymas primena popiežiaus sekmadienį išsakytus žodžius. „Reikia konflikto dalyvių dialogo, kad būtų atkurta socialinė pusiausvyra. Karas nereikalingas, žmonės per daug kenčia, reikia kurti taiką ir saugumą, reikia melstis, reikia dialogo su Dievu, tikroji taika yra tik iš Dievo, visų prašau melstis už padėtį Etiopijoje“, – parašė vyskupas Seyoumo Fransua Noel.
„Fides“ primena, kad konfliktas Etiopijoje vyksta jau daugiau kaip vienerius metus, nors dar neseniai šalis buvo laikoma žemyno pavyzdžiu – buvo politinio stabilumo centras viename iš karščiausių pasaulio regionų, ekonomiškai augantis kraštas, vadovaujamas 2019 metų Nobelio taikos premijos laureato, susitaikinęs su kaimynine Eritrėja, vykdantis reformas.
Tačiau apžvalgininkai tikina, jog per pastaruosius dvylika mėnesių ši panorama tarsi išnyko – Tigrajų liaudies išsivadavimo frontas (TPLF) po nepatvirtintų rinkimų nutraukė ryšius su likusia krašto dalimi, perėmė kontrolę regione ir apsiginklavo. Etiopijos premjeras nedelsiant pasiuntė kariuomenę, tačiau, regis, tuo dar labiau eskalavo situaciją, nepaisė raginimų elgtis diplomatiškiau.
Etiopijos šiaurinėje dalyje, ypač trijuose minėtuose regionuose, prasidėjo rimta humanitarinė krizė: skaičiuojama tūkstančiai žuvusių karių abiejose fronto pusėse ir ypač tarp nekaltų civilių gyventojų, vyksta žudynės, užpuolimai, masiniai žaginimai, civilių apiplėšimai ir žalojimas. 5 200 000 gyventojų iš maždaug 6 500 000 patiria kraštutinį alkį, 2 100 000 žmonių tapo vidaus pabėgėliais ir apie 60 000 pabėgėlių išvyko į Sudaną.
Konfliktas tapo katastrofa sparčiai augusiai krašto ekonomikai – per metus karo išlaidos išaugo iki pusės milijardo dolerių, nuo krašto nusigręžė investitoriai, dar neseniai Etiopiją laikę patraukliu kraštu. Apleistas žemės ūkis, palikti laukai ir galvijai daugelyje karo paliestų zonų ir besikartojantis maisto stygius sukūrė skurdą.
Tuo metu Tigrajų liaudies išsivadavimo fronto armija grėsmingai artinasi prie Etiopijos sostinės Adis Abebos. Tigrajų sąjungininkė Oromos išsivadavimo armija (OLA) rugpjūtį patikino, jog sukilėliai paims sostinę „po kelių mėnesių, jei ne savaičių“. Grasinimas šiomis dienomis tapo akivaizdžiai realus – manoma, jog Adis Abebos kritimas sukeltų ilgalaikį nestabilumą visame Afrikos rago regione. Etiopijos premjeras Abiy Ahmed, kuris yra oromų kilmės, visą kaltę verčia tigrajams. Jis prieš savaitę antradienį įvedė nepaprastąją padėtį ir paragino sukilti prieš „tautos priešus išdavikus“ ir, nors per vietinę spaudą sklinda raginimai rinktis galimus kitus, taikingesniu sprendimus ir galimybes susitarti, „Fides“ apžvalgininkas iš Adis Abebos rašo, jog ligi šiol jir nebuvo išgirsti. (SAK / Vatican News)
