Popiežius Pranciškus kreipėsi į Škotijos Glazgo mieste vykstančios pasaulinės konferencijos klimato kaitos klausimais COP26 dalyvius. Popiežiaus žinią perskaitė konferencijoje dalyvaujančiai Šventojo Sosto delegacijai vadovaujantis valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas.
Prasidedant Glazgo konferencijai visi suprantame, kokia svarbi užduotis jai tenka, – parodyti, kad pasaulio tautų bendruomenė turi pakankamai politinės valios sąžiningai, atsakingai ir drąsiai skirti daugiau žmogiškųjų, finansinių ir technologinių išteklių neigiamam klimato kaitos poveikiui sušvelninti, taip pat padėti skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems gyventojams, kurie nuo jos kenčia labiausiai.
Pasak popiežiaus, ši konferencija gali ir privalo paskatinti kurti ateitį blaiviai suvokiant mūsų visų didžiulę atsakomybę. Žmonių kasdienis elgesys ir ekonominės bei finansinės investicijos iš tiesų gali užtikrinti sąlygas, kad žmonija galėtų šiandien ir rytoj sveikoje planetoje gyventi žmogaus vertą gyvenimą. Tam reikalingas epochinės reikšmės pokytis. Tai civilizacijos iššūkis, kuriam įveikti reikia visų, o ypač didesnių pajėgumų turinčių šalių dalyvavimo. Pirmiausia jos turi imtis iniciatyvos keisti ekonomikos sistemą ir įpročius, siekti dekarbonizavimo, skatinti žiedinę ekonomiką, Kalbėdamas popiežiaus vardu, kardinolas patvirtino, kad Vatikano valstybė, savo ruožtu, yra įsipareigojusi šiuos tikslus pasiekti iki 2050 m.
Toliau kardinolo Pietro Parolino perskaitytoje popiežiaus žinioje COVID-19 pandemijos ir klimato kaitos sukeltos žaizdos žmonijai prilyginamos pasaulinio karo žaizdoms. Kaip ir po Antrojo pasaulinio karo, taip ir šiandien būtina, kad visa tarptautinė bendruomenė pirmenybę teiktų kolegialiems, solidariems ir į ateitį orientuotiems veiksmams. Pasak popiežiaus, žmonija turi priemonių, reikalingų dabartinei krizei įveikti, tačiau tam reikia ir tikro asmeninio ir bendruomeninio atsivertimo. Būtina pereiti prie integralesnio ir labiau integruojančio vystymosi modelio, pagrįsto solidarumu ir atsakomybe. Reikia taip pat labai atidžiai numatyti visų transformacijų poveikį darbo pasauliui.
Toliau popiežiaus kalboje pakartotas vadinamosios ekologinės skolos neturtingiems pasaulio gyventojams terminas – tai yra turtingųjų valstybių, kurios savo ekonominį išsivystymą pasiekė praeityje teršdamos gamtą, skola neturtingoms šalims. Pasak popiežiaus, šią skolą turtingos valstybės galėtų atiduoti sumažindamos neturtingų valstybių finansinį įsiskolinimą, kad ir jos galėtų skatinti tvaraus vystymosi politiką.
Kardinolo Pietro Parolino perskaitytame popiežiaus Pranciškaus kreipimesi į COP26 konferencijos dalyvius ir joje atstovaujamas valstybes su kartėliu konstatuojama, kad pasaulis, deja, yra dar labai toli nuo kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimo. Turime pagaliau suprasti, kad negalima ilgiau delsti, nes nuo klimato krizės kenčia pernelyg daug žmonių. Taip pat ir nemažėjantis žmonių migracijos reiškinys didele dalimi yra klimato kaitos pasekmė. Netolimoje ateityje dėl klimato ir gamtos krizės savo gyvenamas vietas paliekančių migrantų bus daugiau, nei žmonių, kurie bėga nuo karų, yra įsitikinęs popiežius. Todėl reikia veikti skubiai, drąsiai ir atsakingai.
Baigdamas popiežius priminė jaunimo lūkesčius ir dabartinių pasaulio politinių ir ekonominių lyderių atsakomybę už ateitį. Jauni žmonės, kurie pastaraisiais metais vis karščiau mus ragina imtis veiksmų, turės gyventi tokioje planetos, kokią mes jiems paliksime. Dėl to šiandien būtina priimti tokius sprendimus, kurie suteiktų jaunimui pagrindo tikėti ateitimi. (JM / Vatican News)
