Gruodžio 12-ąją dieną „Caritas Internationalis“, tarsi skėtis, dengiantis daugiau nei 160 nacionalinių „Caritas“ organizacijų, minės 70 metų įsteigimo sukaktį. Artėjant jubiliejui „Caritas Internationalis“ kasdien skelbia žinutes „Twitter“ tinkle, kuriose primena skaudžius pastarųjų dešimtmečių istorijos puslapius – potvynius, žemės drebėjimus, badmečius – ir nenutrūkstantį krikščionišką artimo meilės atsaką.
„„Caritas Internationalis“ gimė, kad būtų „rūpestinga ir švelni Bažnyčios ranka“, tarnaujanti ir remianti žmones, ypač vargšus, marginalizuotus, pačius pažeidžiamiausius. Per 70 metų mūsų konfederacija vadovavosi tokiomis atraminėmis vertybėmis, kaip kad žmogaus orumo, pamatinių teisių ir socialinio teisingumo gynimas. Šios vertybės visada motyvuoja mūsų veiklą, kuri metams bėgant evoliucionavo, atsižvelgdama į laiko ženklus ir siekdama keistis taip, kad geriau tarnautų artimo poreikiams. Mūsų misijos šerdyje visada yra ir visada bus susitikimas su vargšais, kaip priminė ir popiežius Pranciškus 2019 metų susitikime su mūsų generaline asamblėja. Jis mums pasakė: „Neįmanoma praktikuoti artimo meilės be tarpasmeninių ryšių su vargšais. Gyvenant su vargšais yra išmokstama praktikuoti artimo meilę su neturto dvasia, išmokstame, jog artimo meilė yra dalijimasis““, – Vatican News sakė Aloysius John, „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius.
Krikščioniški artimo meilės darbai natūraliai išplaukia iš tikėjimo. Viešpats susitapatino su alkstančiais ir nuogais. Palygininas apie gerąjį samarietį rodo, kad tas, kuris „nepriekaištingų tikinčiųjų“, kaip kad levito ir kunigo, akyse buvo susitepęs, geriau įvykdė svarbiausią Dievo įsakymą – mylėti Dievą ir artimą kaip save patį. „Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?! [...] Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kas iš tų žodžių?!“ – rašo apaštalas Jokūbas, kuris pabrėžia, kad tikėjimas be darbų yra negyvas, kad tikėjimą reikia parodyti darbais (žr. Jok 2). Apaštalų darbuose, aprašančiuose pirmąją krikščionių bendruomenę, daug kartų pabrėžiamas konkretus rūpestis vargstančiais.
Didžiausiuose krikščioniškos civilizacijos centruose gausu vėlesnių amžių artimo meilės liudijimų, įgijusių organizuotą ir ilgalaikį pavidalą tuo metu, kai valstybė dar neteikė tokių paslaugų, kaip vyskupijų ir vienuolijų administruojamos ligoninės, dažnai skirtos vargšams. Kai kurios iš jų, įsteigtos prieš šimtmečius, tęsia veiklą ir šiandien.
XIX amžiaus pabaigoje radikaliai pasikeitė ekonominė ir socialinė visuomenės struktūra, ankstesnių artimo meilės institucijų nebepakako, reikėjo naujų būdų, naujų formų. 1897 metais vokietis kunigas Lorenz Werthmann įsteigė pirmąją „Caritas“ asociaciją. Tokio pobūdžio asociacijos greitai išplito visoje šalyje, tapo nacionaliniu tinklu, įkvėpė panašių asociacijų kūrimą kitose šalyse. 1951 metais „Caritas Internationalis“ federacijos steigime dalyvavo 13 narių steigėjų, asociacija glaudžiai susieta su Šventuoju Sostu. Pirmoji konfederacijos užduotis buvo spręsti humanitarinius iššūkius po II Pasaulinio karo.
Lietuvos „Caritas“ interneto svetainėje primenama, jog Lietuvoje „Caritas“ veikė nuo 1926 m. ir siejo beveik visas katalikų švietimo ir labdaros organizacijas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. „Caritas“ veikla buvo nutraukta. Jos atgaivinimo darbai prasidėjo 1988 metais, paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais. Lietuvai vėl tapus nepriklausoma, „Caritas“ buvo atkurta ir nuo 1991 metų yra tikrasis „Caritas Internationalis“ narys.
„Humanitarinio darbo pobūdis nuo 1951 metų reikšmingai pasikeitė. Šiandien susiduriame su ilgalaikėmis ir sudėtingomis krizėmis, gamtinėmis ar sukeltomis žmogaus. Politiniai skilimai, karai, religiniai konfliktai susipina su klimato kaitos pasekmėmis, lemia dramatišką vidaus ir išorės pabėgėlių skaičiaus augimą. Taip pat atsidūrėme prieš didelę nelygybę ir naujas skurdo bei pažeidžiamumo formas. Toliau tarnaudami kenčiantiems ir juos lydėdami, stengiamės šiuolaikinėje visuomenėje žadinti solidarumo jų atžvilgiu nuostatą. Iš kitos pusės, matant dideles žmonių kančias, būtina mobilizuoti pakankamus resursus, kurie leistų toliau vykdyti mūsų misiją“, – Vatican News žinių svetainei kalbėjo „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius A. John. Šiuo metu „Caritas Internationalis“ federacija vykdo tris tarptautines akcijas: Haičio gyventojų, pandemijos aukų Indijoje ir migrantų labui. (RK / Vatican News)
