Spalio 27 dieną sukanka istorinio religijų už taiką susitikimo Asyžiuje 35-osios metinės. Pirmą kartą kelios dešimtys religijų atstovų iš viso pasaulio – krikščioniškų Bažnyčių, bažnytinių bendruomenių ir kitų religijų atstovų – popiežiaus šv. Jono Pauliaus II pakviesti susirinko į Asyžių kiekvienas pagal savo papročius melsti Dievą taikos malonės žmonijai.
Asyžiaus miestas ir vyskupija istorinį įvykį mini ypatingu būdu – spalio 27-ąją atidengiama tarptautinio Raoulio Wallenbergo fondo „Gyvybės namų“ („House of Life“) atminimo lenta, Asyžiaus miestui suteikta už žydų gelbėjimą Šoa laikotarpiu.
Daug Asyžiaus vietų – bažnyčios, vienuolynai, mokyklos, kolegijos, privatūs namai – liudija apie nekaltų žydų, ypač vaikų, gelbėjimą. Tarptautinio Raoulio Wallenbergo fondo „Gyvybės namų“ atminimo lenta bus atidengta ant šv. Koletos (Santa Colette) klarisių vienuolyno sienos Via Borgo San Pietro gatvėje. Ši gatvė daugeliui persekiojamų žydų buvo „išsigelbėjimo kelias“. Jis veda iš vyskupijos rūmų, kuriuose veikė pogrindinis žydų gelbėjimo centras, į kelis toje gatvėje esančius vienuolynus, kuriuose nuo 1943 iki 1944 m. suteiktas prieglobstis maždaug trims šimtams žydų: „San Quirico“, „San Giuseppe“, „Convento delle Stimmatine“ ir jau minėtasis „Santa Colette“.
Antradienį, spalio 26-ąją, Asyžiaus municipalitete buvo surengtas minėjimas „Religijos tarnauja žmonijos brolybei“. Trečiadienio popietę Asyžiaus Marijos taikos Karalienės – Porciunkulės – bazilikos patalpose rengiamas religijų už taiką maldos susitikimas. Sekmadienį, spalio 31-ąją, Mišias aukštutinėje Asyžiaus bazilikoje aukos Domenico Sorrentino, Asyžiaus vyskupas. Jis pranešė, kad vyskupijos maldos intencija, kas mėnesį skelbiama Asyžiaus susitikimui atminti, lapkričio mėnesį bus skirta už vaikus kareivius, iš kurių buvo atimta vaikystė. Šie vaikai buvo išplėšti iš vaikystės – paversti kovotojais ir kareiviais – jie neteko gyvenimo svajonių, jie regėjo ir buvo paženklinti baisumų, kurie palieka pėdsaką visam gyvenimui, pareiškė Asyžiaus vyskupas D. Sorrentino.
1992 metais įkurtas tarptautinis Raoulio Wallenbergo fondas savo veikla mena švedų diplomatą Raoulį Wallenbergą, per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjusi dešimtis tūkstančių Vengrijos žydų. Fondas kaupia žinias apie nekaltus žmones gelbėjusius asmenis, ypač vadinamuosius „tyliuosius didvyrius“ ir stengiasi įvairiais būdais įamžinti jų atminimą. 2011 m. fondas ypatingai pagerbė popiežių šv. Joną XXIII už jo veiklą gelbėjant žydus Stambule, kai jis ėjo Šventojo Sosto apaštališkojo delegato pareigas.
Pasak Raoulio Wallenbergo fondo vicepirmininkės Silvia Costantini, fondas „Gyvybės namų“ vardo suteikimu Asyžiaus miestui, kaip ir kitomis atminimo iniciatyvomis „siekia ypač jaunajai kartai priminti, kad gėris niekuomet nėra banalus, gėrio „mada“ – nenykstanti. Daryti gera visuomet yra konkretus ir įmanomas apsisprendimas bet kuriuo momentu. (SAK / Vatican News)
