Penktadienio rytą popiežius Pranciškus ir jo bendradarbiai, tarnaujantys Romos Kurijoje, Vatikano Apaštališkųjų rūmų „Redemptoris Mater“ koplyčioje klausėsi Popiežiaus namų pamokslininko t. Raniero Cantalamessa OFM Cap Gavėnios pamokslo. Prieš porą mėnesių, trijuose Advento penktadienių pamoksluose, jis kalbėjo apie Vatikano II Susirinkimo konstituciją „Lumen gentium“. Gavėnios pamoksluose kalbama apie kitus Susirinko dokumentus. Pirmasis pamokslas buvo skirtas liturginei konstitucijai „Sacrosanctum Concilium“.
Liturgijos reforma, o tuo pačiu ir šios Susirinkimo konstitucijos tekstas, gimė iš jau gerokai ankščiau daugybės tikinčiųjų jausto poreikio atnaujinti katalikų liturgijos formas ir apeigas, - sakė pamokslininkas.
„Kiekvienas liturgijos šventimas, kaip kunigo Kristaus ir jo kūno – Bažnyčios – darbas, yra ypatingai šventas. Joks kitas Bažnyčios veiksmas garbės vardu ar laipsniu neprilygsta jo veiksmingumui“, skaitome konstitucijoje. Tačiau, pasak pamokslininko, skaitydami tokį liturgijos apibrėžimą jaučiame tarsi čia kažko trūktų. Kalbama apie du pagrindinius liturgijos veikėjus – Kristų ir Bažnyčią, bet pasigendame aiškiau išsakyto Šventosios Dvasios vaidmens. Šventoji Dvasia dalyvauja liturgijoje, nes kiekvienas liturgijos veiksmas yra trejybinis, tačiau susidaro įspūdis, kad konstitucijos tekstas Šventosios Dvasios vaidmenį tarsi laiko savaime suprantamu. Negana tik žinoti, kad liturgijoje dalyvauja Šventoji Dvasia, bet reikia iškelti jos esminį vaidmenį visame trejybiniame dinamizme, o taip pat kūrinijos kilime iš Dievo ir jos sugrįžime pas Dievą. Tarp Jėzaus ir žmonijos yra didelis atstumas, tarsi praraja, ir šią prarają užpildo būtent Šventoji Dvasia. Be Šventosios Dvasios liturgija būtų tik Jėzaus minėjimas; Šventosios Dvasios dėka Jėzus liturgijoje yra su mumis.
Kalbėdamas apie liturginę konstituciją, t. Cantalamessa taip pat atkreipė dėmesį į Šventosios Dvasios vaidmenį pačiame liturgijos atnaujinimo procese. Šventoji Dvasia nesuteikia mums teisės išradinėti naujų liturgijos formų ar jas keisti pagal savo įsivaizdavimą. Ji, Šventoji Dvasia, yra vienintelė atnaujintoja ir tik Ji viena suteikia gyvybę visoms liturgijos apeigoms. Šventoji Dvasia neišradinėja naujų dalykų, bet atnaujina, tai kas buvo daro naujus.
