Palaimintosios Marijos Lauros Longo beatifikacijos apeigos įvyko šeštadienį, spalio 9 d., Neapolyje, palaimintojo Pranciškaus Mottolos – sekmadienį, spalio 10–ąją, Tropėjoje. Apeigoms dviejuose pietiniuose Italijos regionuose vadovavo kardinolas Marcello Semeraro, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.
XV amžiuje Ispanijos kilmingųjų šeimoje gimusi palaimintoji Marija Laura didžiąją gyvenimo dalį praleido Italijoje. Neapolis tuomet buvo Ispanijos karalystėje, palaimintosios vyras – aukštas Ispanijos pareigūnas. Nepaisant aukšto socialinio statuso, jos gyvenimas nebuvo lengvas: ilgą laiką ji nejautė rankų ir kojų, nes, regis, buvo apnuodyta tarnaitės. 1509 metais, praėjus trims metams po persikraustymo į Neapolį, mirė vyras. Atrodė, kad 46 metų amžiaus suparalyžiuotos našlės gyvenime nebegali įvykti nieko naujo, tačiau Dievas manė kitaip. 1510 metais moteris nuvyko į Loreto šventovę ir šios piligrimystės metu stebuklingai pagijo. Sugrįžusi į Neapolį Marija Laura pasirinko kontempliatyvų vienuolinį gyvenimo būdą, o savo turtą skyrė didelės ligoninės miesto centre įsteigimui. Ši ligoninė veikė keletą šimtų metų, kol pagaliau dėl avarinės pastatų būklės buvo perkelta į naują būstinę.
Kun. Pranciškus Mottola paskelbtas palaimintuoju Tropėjos miesto, kuriame gimė 1901 m., ir mirė 1969 m., pagrindinėse aikštėje. Jo tėvai, neturtingi Kalabrijos bajorai, buvo pamaldūs, tačiau palaimintojo vaikystę itin skaudžiai palietė motinos savižudybė. Apsisprendęs už kunigystę Pranciškus Mottola tapo sielovadoje paslaugaus ir visuomenėje veiklaus kunigo pavyzdžiu regiono dvasininkams – tapo kunigų seminarijos rektoriumi, prieš tai buvo jos dėstytojas ir dvasios tėvas. Kun. Pranciškus Mottola liudijo atidumą laiko ženklams ir siekė atsiliepti į visuomenės lūkesčius gerumo darbais. Jis buvo įsitikinęs vyskupijos dvasininkijos dvasinio ir kultūrinio atsinaujinimo būtinumu, rengė kunigų susitikimus, ugdė jų pamaldumą ir švietimą, skatino pasauliečių įtraukimą į apaštalavimo pastangas. Nusilpus sveikatai Pranciškus Mottola kantriai kentėjo beveik tris dešimtmečius, su meile ir paprastumu atsivėrė Kristaus kančios ir kryžiaus slėpiniui. Palaimintasis mirė Tropėjoje 1969 metų birželio 29 d. (SAK / Vatican News)
