Spalio 5 d., minint Tarptautinę mokytojų dieną, Vatikane vyko tarpreliginis susitikimas „Religijos ir švietimas: pasaulinio susitarimo dėl ugdymo link“. Susitikimo dalyvius pasveikino popiežius Pranciškus.
Antradienio susitikimas – tai viena iniciatyvų, remiančių prieš dvejus metus popiežiaus Pranciškaus paskelbtą raginimą sudaryti pasaulinį ugdymo aljansą, kuris būtų atsakas į mūsų laikais konstatuojamą kultūrinių ir antropologinių paradigmų kaitą. Popiežius siūlo ieškoti naujo visus įtraukiančio ugdymo kelio, kuris stiprintų brolystės ryšius visose žmonių gyvenimo srityse, sugrąžintų ugdymui ir švietimui prioritetinį vaidmenį. Dalis antradienio susitikimo dalyvių – tai tie patys religijų lyderiai ir atstovai, kurie dalyvavo pirmadienį vykusiame susitikime, skirtame mokslo ir religijų bendradarbiavimui gamtosaugos srityje – patriarchas Baltramiejus, didysis imamas Ahmadas Al-Tayyebas, Maskvos patriarchato atstovas metropolitas Hilarionas, Anglikonų Bažnyčios vadovas Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby. Pastarąjį popiežius Pranciškus antradienį priėmė ir atskiroje privačioje audiencijoje.
Kreipdamasis į antradienį Vatikane vykusio susitikimo dalyvius popiežius pirmiausia paminėjo šią dieną – spalio 5-ąją – minimą Tarptautinę mokytojų dieną. „Kaip religijų atstovai norime išreikšti savo artumą ir dėkingumą visiems mokytojams, o kartu ir rūpestį švietimu“, – sakė Pranciškus.
Popiežius priminė prieš dvejus metus – 2019 m. rugsėjo 12 d. – paskelbtą savo kreipimąsi į visus, kurie dirba įvairiose švietimo sferose ir jiems pasiūlytą pasaulinio susitarimo dėl ugdymo iniciatyvą, kad būtų formuojami brandūs žmonės, gebantys įveikti susiskaldymą ir susipriešinimą bei atkurti visuomenės santykių audinį, kad žmonija būtų broliškesnė. Dabar su tuo pačiu raginimu popiežius kreipėsi ir į religijų atstovus, nes, pabrėžė Pranciškus, „religijos visada buvo glaudžiai susijusios su ugdymu, religinę veiklą lydėjo švietimas, mokslinis darbas ir akademinė veikla“.
Jei praeityje religiniai skirtumai kurstė skirtingų religijų išpažinėjų priešiškumą, tai šiandien, pasak Pranciškaus, įvairių religijų tikintieji savo skirtumus supranta kaip skirtingus būdus būti ištikimiems Dievui. Skirtingų religijų išpažinėjai gali taikiai sugyventi vieni kitus gerbdami. Būtent čia iškyla pareiga taip ugdyti jaunos kartos žmones, kad Dievo vardas niekada nebūtų naudojamas smurtui ir neapykantai prieš kitas religines tradicijas pateisinti, pareiga smerkti visas fanatizmo ir fundamentalizmo formas ir ginti kiekvieno žmogaus teisę gyventi pagal savo sąžinę.
Jei praeityje etninės, kultūrinės, politinės, religinės ir kitos mažumos buvo diskriminuojamos, šiandien mes norime būti kiekvieno žmogaus tapatybės ir orumo gynėjais ir mokyti naująsias kartas priimti visus. Čia irgi matome didžiulę ugdytojams skirtą atsakomybę: ugdyti priimti kitą tokį, koks jis yra, nieko neteisiant ir nesmerkiant.
Jei praeityje ne visada buvo gerbiamos moterų, vaikų ir silpniausiųjų teisės, tai šiandien esame pasiryžę tvirtai ginti šias teises ir mokyti naująsias kartas būti bebalsių balsu, sakė Pranciškus.
Jei praeityje toleravome mūsų bendrų namų grobstymą, tai šiandien, geriau suvokdami savo, kaip Dievo mums patikėtos kūrinijos sergėtojų, vaidmenį, norime būti gamtos balsas ir mokyti naująsias kartas blaivesnio ir ekologiškai tvaresnio gyvenimo būdo. Todėl ugdymo procesas turi įdiegti meilę mūsų motinai Žemei, nešvaistyti maisto ir išteklių, taip pat labiau dalytis gėrybėmis, kurias Dievas davė mums visiems.
Šiandien įsipareigokime, ragino popiežius, kad mūsų religinės tradicijos, kurios daug prisidėjo prie ugdymo ir švietimo, ir toliau vykdytų visapusiško, integralaus ugdymo misiją, lavintų galvą, rankas, širdį ir sielą, skelbtų visą žmogaus grožį. (JM / Vatican News)
