Pastangos atgaivinti pasaulio ekonomiką skriaudžia čiabuvius, jie dėl to sunkiai kenčia, tačiau užmirštama, kad jų bendruomenių perduodamos kultūrinės tradicijos, puoselėjamas gilus ryšys su gamta gali būti naudingas kuriant tvarią ekonomiką, patikino Šventojo Sosto atstovas, dalyvavęs rugsėjo 27 dieną Ženevoje vykusioje 48-ojoje Žmogaus teisių tarybos sesijoje.
Prelatas John Puzter, Šventojo Sosto nuolatinės misijos l.e.p. vadovas, prašė šalių ugdyti tiesioginį dialogą su čiabuvių bendruomenėmis, kad jos pačios galėtų šalinti skurdą, gerokai paaštrėjusį pandemijos pastarosios fazės laikotarpyje.
Vatikanas įsitikinęs, jog būtina gerbti čiabuvių tautų teises ir atkreipti dėmesį į aborigenų nerimą dėl ekonomikos augimo neigiamų pasekmių jų bendruomenėms, kartu suvokia, jog ekonomikos augimą skatinančims priemonėms dažnai teikiama pirmenybė ir palaikoma verslo plėtra čiabuvių žemių ir gamtos niokojimo kaina.
Čiabuvių tautos sudaro penkis procentus planetos gyventojų, tačiau jos sudaro penkiolika procentų pasaulio populiacijos, gyvenančios kraštutinio skurdo sąlygomis. Jos ir per pastarąjį pandemijos laikotarpį buvo labiausiai pažeidžiamos, nors visos pasekmės dar nėra iki galo aiškios. Be to, yra ir kitos probleminės situacijos, kaip, pavyzdžiui, tos, kurias sukelia nepakankamas maitinimasis, kai kur tapęs kraštutiniu įvedus karantiną dėl COVID-19, sakė Šventojo Sosto nuolatinės misijos vadovas.
Anot Šventojo Sosto, reikia kurti dialogą, suteikiantį galimybę čiabuvių tautoms ir jų bendruomenėms dalyvauti forumuose, kuriuose svarstomi pamatiniai klausimai, įskaitant ekonomikos atsigavimo klausimą, siekiant, kad taikomos priemonės būtų naudingos ir čiabuvių tautoms, kad per jų dialogą su nacionalinėmis vyriausybėmis būtų priimami čiabuvių kultūras gerbiantys ir bendrąjį gėrį atitinkantys sprendimai.
Čiabuvių bendruomenės vaidina svarbų vaidmenį saugant ir perduodant žinias apie tradicines praktikas, jos gali prisidėti prie sveiko maitinimosi, sveikatos ir gerovės ugdymo popandeminiu laikotarpiu.
Dabartinė pasaulio sveikatos krizė gali ir turi tapti proga kurti sveikatą ir gamtos apsaugą suderinančias novatoriškas ekologines ekonomines sistemas ir politikas. Šia prasme, čiabuvių bendruomenių kultūrinės tradicijos yra gerbtinos, jų puoselėjamas santykis su gamta ir žeme yra tinkamas pavyzdys, į kurį dera atsižvelgti.
Popiežiaus Pranciškaus žodžiais, tai reiškia ugdyti pažangą, kurios tikslas ir priemonės būtų ne nauda, o tikras rūpinimasis aplinka, tvari ekologija, kurioje socialinis teisingumas dera su planetos apsauga.
Pasak Šventojo Sosto delegato, svarbu ugdyti ir ginti pirmykščių tautų kultūrines vertybes, paveldą ir žmogaus teises, kad jos pačios galėtų spręsti dėl savo kultūrinės ir socialinės plėtros. Tiesioginis ir gera valia vykdomas dialogas tarp valstybės ir čiabuvių bendruomenių atstovų yra būtinas, kad jie vieni kitiems padėtų spręsti klausimus dėl visų bendrojo gėrio. (SAK / Vatican News)
