Šventojo Sosto Santykių su valstybėmis sekretorius šiomis dienomis svečiuojasi Niujorke ir dalyvauja 76-osios Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėjos darbuose. Aukšto lygio susitikimuose laukta apie šimto valstybių vadovų. Rugsėjo 22-ąją arkivyskupas Paulas Gallagheris kalbėjo apie Durbano deklaraciją, rugsėjo 23-ąją – apie maisto klausimą pasaulyje.
2001 metų rugsėjo mėnesį vyko Pasaulinė konferencija apie kovą su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir su tuo susijusia netolerancija. Pietų Afrikos Respublikos uostamiestyje vykęs viršūnių susitikimas paskelbė deklaraciją ir priėmė veiksmų planą, kuriame ypač atsižvelgiama į afrikietiškos kilmės asmenų diskriminaciją.
Arkivyskupas P. Gallagheris trečiadienio pastabose pareiškė, jog kova su visomis rasinės diskriminacijos formomis sutampa su Šventojo Sosto misija ir prigimtimi. „Rasizmo šaknys – klaidinga ir bloga pretenzija, jog vienos žmogiškos būtybės orumas gali būti mažesnis už kitos“, – sakė Šventojo Sosto diplomatas. Tokia pretenzija, pasak jo, nepaiso Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos tiesos, jog visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis, taip pat etinio brolybės pagrindo, apie kurį rašoma popiežiaus Pranciškaus Fratelli Tutti. Visuotinės žmogaus teisės yra nedalomos ir susijusios, todėl negali neigti viena kitos. Įstatymai, kurie siekia išrauti netoleranciją ir diskriminaciją, tuo pat metu turi gerbti teisę į įsitikinimų, minties ir religijos laisvę. Rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos analizė, tyrimas ir persekiojimas niekada neturi tapti pateisinimu valstybėms pažeidinėti mažumų žmogaus teises ar cenzūruoti mažumų nuomones.
„Rasizmas gali ir turi būti įveiktas susitikimo, brolybės ir solidarumo kultūra.“ Durbano deklaracija ir veiksmų planas yra reikalingi, būtini, tačiau reikia žengti vieną žingsnį toliau, kad būtų išvengta „mes prieš juos“ mentaliteto. Arkivyskupas P. Gallagheris priminė ir Durbano deklaracijos punktą, perspėjantį dėl religinės netolerancijos, kuri, kaip rodo įvairūs duomenys, auga tiek valstybiniuose, tiek nevalstybiniuose dariniuose. Kita diskriminacijos forma yra eugenikos praktikos, kurios piktnaudžiauja dirbtinio apvaisinimo ar prenatalinės diagnostikos galimybėmis. Ir čia aptinkame požiūrį, kad kai kurių žmogiškų būtybių vertė yra mažesnė dėl neįgalumo, lyties ar kitų bruožų, dažnai atvedantį iki teisės į gyvybę paneigimo. Antra vertus, Durbano deklaracija pripažįsta religijos vaidmenį ginant kiekvieno asmens vidinį orumą ir vertę.
Ketvirtadienį arkivyskupas P. Gallagheris dalyvavo viršūnių susitikime apie maisto sistemas. Mūsų amžiuje tiek daug badmiriavimo ar nepakankamos mitybos situacijų, kai tuo pat metu išmetama tiek daug maisto. Kas vieniems yra tragiška tikrovė, kitiems turėtų būti gėdos motyvas.
„Kritinis klausimas yra kaip transformuoti maisto sistemas, kad pasistūmėtų pirmyn Plano dėl tvaraus vystymosi 2030 įgyvendinimas, būtų remiamas socialinių sistemų atkūrimas po COVID-19 pandemijos ir kiekvieno asmens visapusiškas vystymasis, taip pat saugoma planetos būklė“, – sakė Vatikano Santykių su valstybėmis sekretorius.
„Prieiga prie maisto yra pamatinė žmogaus teisė, esminė oraus gyvenimo prielaida. Maistas visiems yra moralinė pareiga. Vis dėlto nepakanka tik pamaitinti alkaną“, – pridūrė arkivyskupas P. Gallagheris. Ilgalaikis siekis turi būti padėti skurstančiais ar pažeidžiamais tapusiems žmonėms įgyti būtinų priemonių ir išteklių išsilaikyti patiems. Tam padės ne vien mokslo žinios ir technologijos, bet ir „išmetimo kultūros“ keitimas „rūpesčio kultūra“: tam skiriama daugybė Katalikų Bažnyčios iniciatyvų. (RK / Vatican News)
