Šiuo paliepimu Jėzus apvertė vertinimo, kas iš tiesų svarbiausia, kriterijus. Tarnavimas mus ne sumenkina, o išaukština. Daugiau džiaugsmo yra duoti, nei gauti, sakė popiežius Pranciškus, sekmadienį kreipdamasis į vidudienio maldos susitikimo dalyvius.
Popiežius kalbėjo apie sekmadienio Mišių Evangelijoje pasakojamą Jėzaus mokinių ginčą apie tai, kuris iš jų didžiausias. Jėzus jiems atkirto žodžiais, kurie šiandien vis dar galioja ir mums: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“
Asmens vertė priklauso ne nuo jo vaidmens, sėkmės, darbo ar sukauptų pinigų. Didumas ir sėkmė Dievo akimis matuojamas pagal kitą – tarnystės – kriterijų. Matuojami ne pagal tai, ką turi, o pagal tai, ką duodi. Nori pirmauti? Tarnauki! Tai kelias, kuriuo turime eiti – sakė popiežius.
Pasak jo, mūsų laikais žodžio tarnystė reikšmė gerokai nublukusi, buvo nuvalkiota. Tačiau Evangelijoje jo reikšmė tiksli ir konkreti. Tarnauti yra ne mandagumo išraiška, o daryti taip, kaip Jėzus! Kalbėdamas apie savo gyvenimą Jėzus sakė, kad atėjo „ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti“. Todėl, jei mes norime sekti Jėzumi, turime eiti keliu, kurį jis pats nurodė, – tarnystės keliu. Mūsų ištikimybė Dievui priklauso nuo mūsų pasirengimo tarnauti. Kartais tai kainuoja, reikia nešti kryžių. Tačiau augindami savo rūpinimąsi ir nusistatymą padėti kitiems, tampame laisvesni ir panašesni į Jėzų. Kuo labiau tarnaujame, tuo labiau pajuntame Dievo buvimą. Ypač tuomet, kai tarnaujame tiems, kurie negali atsilyginti, vargšams, kai su švelnia atjauta prisiimame kito sunkumus ir rūpinamės jo poreikiais. Tada suprantame, kad ir mes savo ruožtu esame Dievo mylimi, jo apglėbiami.
Jėzus, norėdamas tai pailiustruoti, po kalbos apie tarnystės pirmumą padarė reikšmingą gestą – Jėzaus gestai būna stipresni už jo žodžius! – jis pasikvietė mažą vaiką ir pastatė jį į centrą, į svarbiausią vietą. Evangelijoje vaikas simbolizuoja ne tiek nekaltumą, kiek mažumą. Nes mažieji, kaip vaikai, priklauso nuo kitų, nuo didžiųjų, jie viską gauna iš kitų. Jėzus vaiką apkabino ir pasakė, kad kas priima tokį vaikelį, tas priima jį. Tai visų prima leidžia suprasti, kam reikia tarnauti: tiems, kuriems kažko trūksta, ir kurie neturi iš ko atsilyginti. Priimdami esančius paribiuose, apleistuosius, priimame Jėzų, nes jis yra juose. Kai tarnaujame mažesniajam, vargstančiajam, Dievas švelniai apglėbia ir mus.
„Broliai ir seserys, paliesti Evangelijos klauskime savęs: ar aš, kuris seka Jėzumi, rūpinuosi tuo, kuris yra labiausiai apleistas? Gal aš, kaip mokiniai aną dieną, ieškau pagyrų? Gal gyvenimą laikau varžybomis susikurti erdvės sau – kitų nenaudai? Arba galbūt esu įsitikinęs, kad pirmauti reiškia tarnauti? Ar konkrečiai skiriu laiko mažesniajam – asmeniui, kuris neturi iš ko atsilyginti? Ar padedu kam nors, kas negali atsilyginti, ar tik savo artimiesiems, draugams? Tai klausimai, kuriuos ir nes turime kelti“.
„Mergelė Marija, nuolanki Viešpaties tarnaitė, tepadeda mums suprasti, jog tarnavimas mus ne sumenkina, o išaukština, kad daugiau džiaugsmo yra duoti, nei gauti“, – sakė popiežius, sekmadienį kreipdamasis į maldininkus, vidudienio maldai susirinkusius Šv. Petro aikštėje. (SAK / Vatican News)
