Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su katalikų pasauliečių asociacijų, bažnytinių judėjimų ir naujų bendruomenių vadovais ir nariais, kurie dalyvavo Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos surengtame pasitarime, skirtame problemoms, susijusioms su vadovavimo tarnyste.
Sveikindamas asociacijų, judėjimų ir bendruomenių atstovus ir vadovus popiežius pirmiausia jiems padėkojo už liudijimą ir darbą, už įsipareigojimą gyventi ir liudyti Evangeliją savo gyvenimo tikrovėje, darbe, įvairiuose gyvenimo ir veiklos kontekstuose. „Pastaraisiais mėnesiais savo akimis matėte ir savo rankomis palietėte daugybės vyrų ir moterų žaizdas, kurias padarė pandemija, ypač skurdžiausiose šalyse“, – sakė popiežius. Tikinčiųjų asociacijos, bažnytiniai judėjimai ir naujos bendruomenės vykdo tikrą bažnytinę misiją. Jų nariai atsidavę stengiasi gyventi pagal tas charizmas, kurias suteikė Šventoji Dvasia, padeda egzistenciniuose paribiuose atsidūrusiems žmonėms, kenčiantiems vienatvę, ne tik materialinį, bet ir moralinį bei dvasinį skurdą. Dėkodamas už tarnystę ir liudijimą, popiežius jų prašė savo pašaukimą visada suvokti kaip naują, nepaversti savo tarnystės tik paprastu užsiėmimu, suvokti ją kaip kelionę, kiekvieną iššūkį ir kiekvieną žingsnį suprasti kaip atsiliepimą į Dievo kvietimą.
Toliau savo kalboje popiežius perėjo prie šių metų birželio 11 d. paskelbto dekreto, kurio tikslas – įvesti aiškesnes vadovavimo pasauliečių judėjimams taisykles, ypač užtikrinti, kad vadovų postuose per ilgai neužsibūtų tie patys žmonės, kad vyktų sveika kaita. „Vadovauti – tai tarnauti“, – sakė popiežius. Vadovavimo ir valdžios vykdymo asociacijose ir judėjimuose klausimas sulaukė popiežiaus ir kitų Šventojo Sosto institucijų dėmesio, nes šioje srityje pasitaikė įvairių piktnaudžiavimo atvejų, kurių šaknys visada yra piktnaudžiavimas valdžia. Popiežius įvardijo ir dvi pagrindines šių piktnaudžiavimų priežastis. Pirmoji yra valdžios troškimas. Galbūt kai kurie vadovai galvoja, kad jie valdžios netrokšta, kad jų vadovaujamoje asociacijoje tokių problemų nėra. Kad ir kaip būtų, patirtis, įgyta stebint asociacijų ir judėjimų gyvenimą, aiškiai rodo, kad turi būti užtikrinta valdžios postų rotacija ir kad vadovų rinkimuose turi būti atstovaujama visiems nariams. Kita problema yra vadovo lojalumo kitiems asociacijos ar judėjimo nariams stoka. Į nelojalumo spąstus vadovas pakliūna tada, kai ima manyti, kad tik jis vienintelis supranta visiems skirtą charizmą, kai save laiko nepakeičiamu. „Niekas nėra visos Bažnyčios labui suteiktų dovanų šeimininkas“, – sakė popiežius. Gautos dovanos yra skirtos bendram labui, mes esame jų sergėtojai ir įgyvendintojai, turime leisti, kad jos augtų ir su mumis, ir su tais, kurie ateis po mūsų. (JM / Vatican News)