Mūsų mylimas Europos žemynas turi iš naujo atrasti save, susitaikyti su savo istorija. To reikia ir visai žmonijai, kuri žvelgia į Europą kaip žemę, kur Evangelija suvienijo skritingas kultūras.
Migracijos, ekologijos, tapatybės krizė. Tikinčiųjų dalyvavimas visuomeniniame gyvenime. Budapešte vykstančiame Tarptautiniame eucharistiniame kongrese diskutuojant apie Europą pasisakė kardinolas Angelo Bagnasco, Europos Vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, ir kardinolas Jean-Claude Hollerich, Europos vyskupų komisijos (Comece) pirmininkas, pabrėždami, kad „mūsų mylimas Europos žemynas turi iš naujo atrasti save, susitaikyti su savo istorija“. To reikia ir visai žmonijai, kuri žvelgia į Europą kaip žemę, kur Evangelija suvienijo skritingas kultūras, išplėtodama žmogaus orumo ir teisių viziją, kuri yra dovana visam pasauliui. Pasak kardinolo Hollerich, sprendimas būtų ne konfrontacija „mes prieš juos“, tačiau kaip tapti broliškesne, labiau priimančia Bažnyčia, atviresne ieškantiems pagalbos žmonėms, net jei jie kitataučiai.
Iškyla Europos paveikslas, kuri grumiasi su sekuliarizmu, atėmusiu iš krikščionių tikėjimo džiaugsmą, augant „vidinio nuovargio“ ir „pagrindinio nepasitikėjimo“ įspūdžiui, sako kardinolas Bagnasco. Šiuolaikiniame pasaulyje kilo įtarimas dėl krikščioniško reikalavimo pilietinei visuomenei tarsi Evangelijoje nebūtų ką pasakyti demokratijos, teisingumo, teisių, taikos, ekonomikos ir kitais klausimais, pastebi kardinolas Bagnasco. Jis sako, kad bet kokiai konfesijai priklausantis tikintysis turi teisę dalyvauti visuomeniniuose debatuose ir ragina krikščionis ginti ne tik vertybes, tačiau ir jų pamatą, be kurio mūsų namai stovėtų ant smėlio. Neturime užtildyti nei vieno Evangelijos puslapio, pasirinkdami, kas labiau patiktų daugumai, sako kardinolas Bagnasco.
Tuo tarpu kardinolas Hollerich pastebi, kad Europa purtoma įvairių krizių, kurias bandoma spręsti remiantis vienoda ideologija, taip sukeliant grėsmę pačiam Europos projektui – vienybė skirtingume. Jis kalbėjo apie tris krizes – migracijos, kurią sukėlė žmonės, broliai ir seserys, kurie, bėgdami nuo persekiojimų, karų, smurto, alkio, atvyksta prie mūsų sienų. Jie beldžiasi į mūsų duris ieškodami geresnės ateities sau ir savo šeimoms, o ką randa? Europą uždarą ir bijančią prarasti nežinia kokią savo tapatybę, nerimaujančią dėl savo gerbūvio, egoistinę Europą, kuri neatpažįsta šiuose žmonėse brolių ir seserų. Europą, kuri nenori su jais laužyti brolybės duonos ir iš baimės uždaro vakarienės duris. Kardinolas Hollerich paskelbė kreipimąsi į Glazgo konferenciją dėl klimato, kur bus gvildenamas ekologinės krizės klausimas ir iš kur bus laukiama aiškaus šalių įsipareigojimo dėl mūsų bendrų namų ateities. Kalbėdamas apie tapatybės krizę, kurią išgyvena Europa, jis pastebi, kad kyla rizika iš europinių institucijų pusės primesti vieną ideologiją visiems, paaiškindamas, kad kai kurių šalių lyderiai bando primesti genderizmo ideologiją visiems. Tai nepriimtina, nes Europos šaknys – vienybė skirtingume. Pasak kardinolo Hollerich, sprendimas nebūtų stoti vieniems prieš kitus, krikščionims prieš laicistus, tačiau tapti autentiškesne, broliškesne, atviresne Bažnyčia.
(DŽ/SIR)
