„Manau, kad kaip ganytojas turiu kviesti krikščionis specialiai maldai šiuo metu. Tiesa, kad gyvename karo laikais, pagalvokime apie Jemeną. Tačiau tai, kas vyksta dabar, yra išskirtinis dalykas, turi kitą prasmę. Ir aš noriu pamėginti paprašyti to, ko Bažnyčia visada prašo didelių sunkumų ir krizės metu: daugiau maldos ir pasninko. Maldos, atgailos ir pasninko“, – sakė popiežius Pranciškus rugsėjo 1-ąją ispanų radijo COPE transliuotame interviu.
Galima priminti, kad rugpjūčio 29 dienos vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus paskelbė specialų kreipimąsi dėl padėties Afganistane ir paprašė krikščioniškos maldos, pasninko ir pagalbos Afganistanui ir jo žmonėms.
Interviu ispanų radijui popiežius pridūrė, jog ir kardinolas Pietro Parolin, Šventojo Sosto diplomatijos vadovas, stengiasi padėti ar bent siūlo pagalbą.
Karinės intervencijos Afganistane pabaiga ir talibų įsigalėjimas kelia daug kol kas neatsakytų klausimų, kuriuos galima dalyti į dvi grupes. Viena susijusi su humanitariniais ir žmogaus teisių aspektais, kita – su poveikiu Afganistano kaimynams.
Talibai skelbia, kad jų tikslas – islamiškas emyratas, kuris vadovaujasi šariato teise – toks pat, bet užsimena, kad laikysis nuosaikesnės šariato versijos, nesiims etninių valymų, nepersekios religinių mažumų, neuždraus mergaičių švietimo, leis moterims dirbti valstybės institucijose ir dalyvauti visuomeninėje veikloje. Laikas parodys, ar šie pažadai bus vykdomi. Tuo tarpu JAV ir kiti donorai patvirtino, kad rengiasi toliau teikti humanitarinę pagalbą maistu, vaistais ir kitais būtiniausiais dalykais, kurių reikia didelei daliai labai skurdžiai gyvenančiai afganų populiacijos.
Afganistano kaimynai, taip pat didieji, įskaitant Kiniją, Indiją ir Rusiją, perspėja Afganistaną, kad jis neturi tapti, kaip praeityje, svetingu uostu įvairiausių organizacijų islamistų džihadistams, tiesiogiai veikusiems ar iš tolo planavusiems teroristines operacijas kitose šalyse. Ir tolimesnių kraštų, kaip kad Indonezijos, Šri Lankos ar Bangladešo, politiniai lyderiai, o kai kada ir krikščionių atstovai, baiminosi, kad Talibano pergalė įelektrins ir naujai motyvuos vietines ekstremistų grupeles.
Pasak žiniasklaidos pranešimų apie neformalius pokalbius, jei tarptautinių tinklų džihadistų nepriėmimo sąlyga bus išlaikyta, Afganistano kaimynai žada tolimesnį bendradarbiavimą ir pagalbą. Tačiau reikia pridurti, kad šiuo požiūriu situacija nėra vienareikšmė – kruvinąjį rugpjūčio 27 teroro aktą Kabulo oro uosto prieigose surengusi islamistinė organizacija ISIS–K veikia savarankiškai, o Talibaną vertina kaip savo priešą.
Dar viena tarptautinė problema – sustabdyti opijaus eksportą. Šimtų tūkstančių hektarų plotai Afganistane tiekia, kai kuriais vertinimais, keturis penktadalius pasaulyje pagaminamo opijaus. Iš pastarojo gaminamas stiprus kvaišalas heroinas. (RK / Vatican News)
