Laikraščio „L‘Osservatore Romano“ straipsnyje Tarptautinio paraolimpinio komiteto prezidentas kalba apie ateinančių metų iššūkius pakeisti požiūrį į pasaulio gyventojus, turinčius negalią.
Tarptautinio paraolimpinio komiteto prezidentas Andrew Parsons rašo beveik negalėjęs patikėti, kad jie pasiekė Tokiją. Daugelis abejojo, kad šios sporto žaidynės kada nors įvyks, kad dėl pandemijos nebus įmanoma surengti paraolimpinių žaidynių. Tačiau tiek daug žmonių, kurie niekada neprarado tikėjimo ir vilties, dėjo pastangas, kad įvyktų labiausiai perkeičiantis sporto renginys pasaulyje. „Kaip paraolimpinė šeima, mes gerbiame šį pasitikėjimą, suteiksime vilčiai kontūrus ir stengsimės, kad išskirtinis palikimas, kurį žaidynės palieka priimančiajai šaliai, iš tikrųjų padėtų keisti požiūrį į negalią“, – rašo A. Parsons. Tačiau reikia dar daugiau – pakeisti žmonių požiūrį į negalią ne tik Japonijoje, bet ir viso pasaulio kultūroje.
Štai kodėl Tarptautinis paraolimpinis komitetas ir Tarptautinis neįgaliųjų aljansas pradėjo kampaniją „WeThe15“. Per ateinančius dešimt metų „WeThe15“ ketina imtis iššūkio pakeisti būdą, kaip žvelgiama į 15% pasaulio gyventojų, turinčių negalią. „WeThe15“ atskleis, kaip kasdien gyvena 15% pasaulio, ir stengsis įveikti įvairias kliūtis, kad visi žmonės su negalia galėtų realizuoti savo potencialą ir aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, kurs įtraukimo kultūrą.
Paraolimpinės žaidynės yra puiki platforma tokiems pokyčiams. Tačiau renginio, kuris organizuojamas tik kas ketverius metus, tikrai nepakanka. Pasak A. Parsonso, kiekvienas iš mūsų kasdien turime prisidėti, kad sukurtume įtraukesnę visuomenę kiekvienoje šalyje, savo miestuose ir bendruomenėse.
Skirtingumas, atsirandantis dėl negalios, yra stiprybė, o ne silpnumas. Po pandemijos turime sukurti geresnį pasaulį, nei anksčiau, kur visuomenėje rastųsi galimybių visiems. Kai prieš metus žaidynės buvo atidėtos, paraolimpiniai sportininkai buvo vilties švyturiai. Net ir tada, kai nežinomybės šešėlis buvo tamsus, jie nenustojo treniruotis, siekė savo svajonių, nenustojo tikėti, kad kada nors atsidurs Tokijuje. Dėl šios priežasties paraolimpiniai sportininkai yra geroji jėga, jų atsparumas suteikė vilties daugeliui žmonių, kurie ją prarado. Tačiau šie sportininkai nėra vieni, šalia jų yra nacionaliniai paraolimpiniai komitetai ir tarptautinės federacijos, kurios juos palaikė šiuo precedento neturinčiu metu.
Dabar atėjo laikas parodyti pasauliui savo įgūdžius, jėgą, ryžtą. Jei pasaulis juos vadina turinčiais negalią, dabar pats laikas tai pakeisti įvardijant juos kaip čempionus, herojus, draugus, kolegas, pavyzdžius arba tiesiog žmones. Jie žino, kad savo pasiekimais jie gali pakeisti savo gyvenimą, kad gali pakeisti ir kitų negalią turinčių žmonių gyvenimus. Tai sporto galia: keisti gyvenimą ir kurti bendruomenę. O pokyčius tikrai galima pradėti nuo sporto, ir Tokijuje paraolimpiniai sportininkai mėgina pakeisti pasaulį, rašo Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas.
(DŽ/Vatican News)
