Panašiai kaip į Lietuvą, migrantai iš Baltarusijos keliauja ir į Lenkiją. Panašiai kaip Lietuvoje, į naują migracijos reiškinį lenkų visuomenė žiūri su baime ir nepasitikėjimu. Sekmadienį pagaliau sulaukta Lenkijos vyskupų reakcijos. Oficialų pareiškimą paskelbė Lenkijos vyskupų konferencijos migracijos, turizmo ir piligriminių kelionių taryba.
Migrantai tapo ir mūsų kasdienybės dalimi, konstatuojama pareiškime. Tokiomis aplinkybėmis krikščioniškasis tikėjimas turi stiprinti įsitikinimą, kad visi priklausome vienai šeimai – ir migrantai, ir juos priimančios vietos bendruomenės, kad visi turime vienodą teisę naudotis žemės gėrybėmis. Tai 2013 m. savo žinioje Pasaulinės taikos dienos proga skelbė popiežius Benediktas XVI. Lenkijos vyskupai primena ir popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad kiekvienas svetimšalis, besibeldžiantis į mūsų duris, mums suteikia galimybę susitikti su Jėzumi Kristumi, kuris susitapatina su kiekvienu priimtu ar atmestu svetimšaliu. Primenama ir tai, jog pabėgėlių ir imigrantų teisių gynėjas šventasis Jonas Paulius II yra sakęs, kad Jėzaus palaiminimų žodžiai apie pareigą priimti keliaujantį svetimšalį tebegalioja visomis aplinkybėmis ir yra iššūkis krikščionių sąžinėms.
Toliau Lenkijos vyskupų konferencijos pareiškime sakoma, kad vyriausybės, žinoma, turi teisę imtis veiksmų prieš nelegalią migraciją, tačiau tai turi būti daroma gerbiant žmogaus teises. Kartu svarbu nepamiršti skirtumo tarp pabėgėlių, kurie bėga iš savo šalies dėl politinio, religinio, etninio ar kitokio persekiojimo ar karo, ir tų, kurie bando neteisėtai patekti į kitą šalį norėdami pagerinti savo materialinę padėtį.
Vyskupams kelia susirūpinimą pastaruoju metu prie Lenkijos rytinės sienos pastebimas reiškinys, kai žmonės iš įvairių šalių bando patekti į Lenkiją per Baltarusiją. Nors jų likimais ir manipuliuojama siekiant politinių tikslų, tačiau reikia atsiminti, kad dauguma šių žmonių bėga nuo karų Afganistane, Irake, Sirijoje ir kitur. Susidūrus su pabėgėliais iš šių šalių privaloma laikytis tarptautinių įsipareigojimų asmenų, kurie prašo prieglobsčio ir apsaugos, atžvilgiu.
Kreipdamasi į šalies katalikų bendruomenę, Lenkijos vyskupų konferencijos migracijos, turizmo ir piligriminių kelionių taryba primena nuo Bažnyčios istorijos pradžios galiojantį mokymą, kad krikščionis turi atpažinti ir priimti svetimšalyje esantį Kristų. Abejingumas nėra krikščioniška laikysena. Pareiškime taip pat kalbama apie politikams ir žiniasklaidai tenkančią atsakomybę. Rūpinimasis savo piliečiais nepateisina sprendimo uždaryti sienas ieškantiems prieglobsčio. Žiniasklaida turėtų kurti susitikimo kultūrą, o ne skleisti išankstinius nusistatymus ir kurti nesaugumo atmosferą. Žmonių drama neturi tapti priemone, skatinančia ksenofobines nuotaikas, ypač neturi būti kurstomas netikras patriotizmas, žeminantis kitos tautybės, kultūros ar religijos žmones. Kurstymas kito baimės yra nežmoniškas ir nekrikščioniškas.
Pareiškime taip pat primenama, kad ir daug lenkų tautos narių praeityje yra patyrę migranto ir pabėgėlio dalią. Jie sulaukė kitų kultūrų ir religijų žmonių pagalbos. Nepripažinti atvykėliams jų pagrindinių teisių – tai atsukti nugarą savo istorijai ir paneigti savo krikščioniškąjį paveldą, rašo vyskupai, ragindami turėti drąsos išreikšti savo solidarumą ir pasirengimą padėti tiems, kurie dabar ieško prieglobsčio Lenkijoje.
Lenkijos vyskupų konferencijos migracijos, turizmo ir piligriminių kelionių tarybos dokumentas užbaigiamas padėka vietinėms bendruomenėms, parapijoms ir pagalbos organizacijoms, kurios jau suskubo parodyti gerumą ir suteikti paramą atvykėliams. Taip pat prašoma visų tikinčiųjų melstis už pabėgėlius ir migrantus, taip pat už tai, kad pasaulyje išnyktų migracijos priežastys – karai, socialinis neteisingumas, persekiojimai ir badas, melstis ir už save pačius, kad žmonėms ir bendruomenėms nestigtų svetingumo ir broliškumo. (JM /KAI / Vatican News)
