Palaimintasis šv. Faustinos dvasios tėvas Mykolas Sopočka yra išvaikščiojęs kiekvieną Vilniaus gatvelę ir kažin ar rastum bažnyčią, kurioje jis nebūtų aukojęs šv. Mišių ar sakęs pamokslų. Nuo Katedros, kurioje dar vaikas būdamas priėmė Sutvirtinimo sakramentą, iki Švč. Trejybės bažnyčios, kurioje kunigavo paskutiniaisiais gyvenimo Vilniuje metais, sugrįžęs iš miesto apylinkių, kur slapstėsi nuo gestapo persekiojimų.
1944 m. rudenį vokiečių mieste nebeliko, užtat šeimininkavo Raudonoji armija ir siautėjo žiaurusis NKVD. Prasidėjo dvasininkų areštai, 1945 m. pavasarį uždarė kunigų seminariją, kurioje jaunasis Sopočka mokėsi, o vėliau dėstė, imta drausti katechizuoti vaikus ir jaunimą. Viena po kitos uždarytos bažnyčios. Tokiomis sąlygomis kun. Sopočkai pavyko įgyvendinti paskutinį Išganytojo prašymą ses. Faustinai Kovalskai. 1944 m. lapkritį po dvejų pasirengimo metų šešios kunigo auklėtinės varganoje karmeličių koplyčioje Vilniuje davė pirmuosius įžadus, taip pradėdamos Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolijos gyvavimą. Persikėlusios į Lenkiją, seserys įsikūrė Myslibože.
Kai 1945 m. liepą okupacinė valdžia Vilniaus arkivyskupą Romualdą Jalbžykovskį išstūmė Baltstogėn, jį pakeitė Dievo Tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys. Kaip tik jis, atsiliepdamas į kun. Sopočkos kreipimąsi, 1946 m. Atvelykį Vilniuje paskelbė Dievo Gailestingumo švente.
Pokario metu Švč. Trejybės bažnyčioje dirbęs kun. Sopočka pastebėjo, kad daugelis ateinančiųjų į šią šventovę prastai supranta ir lenkiškai, ir lietuviškai, todėl pasiūlė čia įvesti pamaldas rusų kalba. Ir šįsyk jis sulaukė arkiv. M. Reinio pritarimo. Šventovė tapo svarbiu tautų santarvės Kristuje židiniu.
Baigiantis 1947 m. vasarai, kun. Mykolas Sopočka paskutinį kartą užrakino bažnytėlės duris. Arkiv. R. Jalbžykovskio pašauktas, privalėjo vykti į Baltstogę ir įsitraukti į ten darbą atnaujinusios seminarijos veiklą. Pro vagono langus žvelgdamas į Vilniaus bažnyčių bokštus ir kupolus, kurių kiekvienas jam tiek daug reiškė, manė netrukus čion sugrįšiąs ir įkūnysiąs svajonę šiame mieste įkurti Dievo Gailestingumo Šventovę, ypatingojo Jėzaus atvaizdo buveinę.
Nors kun. Mykolo apaštalavimo kelią viena po kitos ženklino vis didesnės kliūtys, kaip tik jo pastangomis buvo įgyvendinti visi svarbiausi šv. Faustinai apreikšti Išganytojo priesakai: nutapytas jo atvaizdas, įkurta Dievo Gailestingumą skelbianti vienuolija, Atvelykis tapo Dievo Gailestingumo švente.
