Po visą liepos mėnesį trukusios pertraukos vėl įvyko popiežiaus bendroji audiencija. Šventasis Tėvas su maldininkais susitiko ne Vatikano rūmų Šv. Damazo kieme, kur bendrosios audiencijos vyko iki birželio pabaigos, bet didžiojoje Pauliaus VI salėje. Trečiadienio rytą Pranciškus tęsė prieš pertrauką pradėtą katechezių ciklą apie šv. Pauliaus laišką galatams.
Paulius su nepaprastu entuziazmu kalba apie Evangeliją, sakė Pranciškus. Atrodo, kad jis nemato nieko kito, kaip tik šią Viešpaties jam patikėtą misiją. Jis visiškai atsiduoda skelbimui ir jam nerūpi niekas kita, tik Evangelija. Jis netgi sako, kad jis esąs Kristaus siųstas ne krikštyti, bet skelbti Evangeliją (plg. 1 Kor 1, 17). Visą savo gyvenimą Paulius suvokia kaip pareigą evangelizuoti: „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos“ (1 Kor 9, 16), tvirtina jis, rašydamas Korinto bendruomenei, o laiške Romos krikščionims jis prisistato: „Paulius, Jėzaus Kristaus tarnas, pašauktasis apaštalas, išskirtas gerąją Dievo naujieną“ (Rom 1, 1). Jis žino, kad yra paskirtas nešti Evangeliją visiems ir negali nieko kito, kaip tik iš visų jėgų atsiduoti šiai misijai.
Todėl galima suprasti apaštalo susirūpinimą matant, kad galatai eina klaidingu keliu. Jiems skituose Pauliaus žodžiuose galime įžvelgti liūdesį, nusivylimą ir netgi karčią ironiją. Laiške galatų bendruomenei jis rašo: „Aš stebiuosi, kad jūs nuo to, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitos evangelijos, nors iš tikro kitos nėra, o yra tik jus klaidinantys žmonės, kurie nori iškreipti Kristaus Evangeliją. Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus imtų jums skelbti kitokią evangeliją, negu esame jums paskelbę, – tebūnie prakeiktas!“ (Gal 1,6-8).
Komentuodamas šią Pauliaus laiško ištrauką popiežius pirmiausia atkreipė dėmesį, kad Paulius negalvoja apie keturias evangelijas, kaip mums įprasta. Iš tiesų, kai jis rašė šį laišką, dar nebuvo parašyta nė viena iš keturių evangelijų. Jam Evangelija yra tai, ką jis skelbia – kerigma, Jėzaus mirties ir prisikėlimo žinia. „Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai“ (1 Kor 15, 3–5), – tai Evangelijos esmė. Evangelija – tai visų pažadų išsipildymas ir visiems žmonėms siūlomas išganymas.
Šitaip suvokdamas Evangeliją ir suprasdamas, kokia tai didelė dovana žmogui, apaštalas negali suprasti, kodėl galatai galvoja priimti kitą evangeliją. Antra vertus, sakė Pranciškus, galatai yra naujokai, ką tik išgirdę žinią apie Kristų, tad jų pasimetimas suprantamas. Jie su entuziazmu nori priimti tikėjimą į Kristų, o tai juos skatina klausytis naujų pamokslininkų.
Tačiau Paulius nesutinka su jokiais kompromisais. Evangelija yra tik viena ir negali būti jokios kitos. Popiežius čia atkreipė dėmesį, kad Paulius nesako, jog Evangelija yra tikra dėl to, kad tai jis ją paskelbė. Ne! Tai būtų arogantiška ir pasipūtėliška. Jis tvirtina, kad jo skelbta Evangelija yra ta pati, kurią kitur skelbė kiti apaštalai. Tai vienintelė autentiška Evangelija, nes ji yra Jėzaus Kristaus Evangelija. Paulius rašo: „Aš sakau jums, broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių. Aš neperėmiau jos iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu“ (Gal 1, 11–12).
Gindamas tikrąją Kristaus žinią Paulius vartoja griežtus žodžius, net du kartus nuskamba žodis „anatema“, reiškiantis prakeikimą, atskyrimą nuo bendruomenės tų, kurie kelia grėsmę jos pamatams. Trumpai tariant, šiuo klausimu apaštalas nepalieka vietos jokioms deryboms. Negalima derėtis dėl Evangelijos tiesos: arba priimame Evangeliją tokią, kokia ji yra, kokia buvo paskelbta, arba priimame ne Evangeliją, bet ką nors kita. Negalima eiti į kompromisus: tikėjimas į Jėzų nėra derybų objektas, bet išgelbėjimas, susitikimas, atpirkimas.
Sielovadinis rūpestingumas verčia Paulių būti griežtu, nes jis mato, kad naujiems krikščionims gresia pavojus. Pranciškus pridūrė, kad daug kartų istorijoje matėme, o ir šiandien matome, judėjimų, kurie Evangeliją skelbia savaip, kartais gal ir turėdami tikras charizmas, tačiau jie pernelyg patys susireikšmina ir Evangelijos žinią sutapatina su savo judėjimu. Ir tai jau nėra Kristaus Evangelija, tai yra judėjimo steigėjo ar steigėjos žinia, kuri galiausiai neduoda vaisių. Dėl šios priežasties aiškus ir ryžtingas Pauliaus žodis buvo išganingas galatams. Jis yra išganingas ir mums. Evangelija – tai Kristaus dovana mums, Jis pats ją mums apreiškia. Ir tai mums suteikia gyvybę. (JM / Vatican News)
