Kaip atostogauti „dieviškai“? Šiuo provokuojančiu klausimu pradedamas „Atostogaujančio krikščionio dekalogas“, kurį prancūzų vyskupai siūlo šių metų vasarai.
Vyskupų pasiūlymas remiasi prielaida, kad „per atostogas esame mažiau krikščioniški, kartais – visai nekrikščioniški. Suteikiame sau ypatingą laiką – šventę be Dievo, sekmadienius be Mišių. Trumpai tariant, išleidžiame Dievą atostogų“, rašoma Prancūzijos vyskupų konferencijos interneto svetainėje. Vyskupai pateikia siūlymą, kaip vasaros poilsio laiką suvokti kaip „keliavimą Viešpaties meilėje“.
Tad pirmoji taisyklė būtų skirti laiką artimo meilei, apmąstant, kokį svorį ši meilė turės per atostogas. Vyskupai pabrėžia, kad tai – esminis faktorius, nes kitaip rizikuojame vasaros laiką paversti egoistiniu, kurį maskuoja poilsis. Antroji taisyklė – „įsidėti Dievą į lagaminą“: pakaktų vežtis su savimi Bibliją, knygą, aprašančią kokio šventojo gyvenimą, teologijos veikalą, rašo vyskupai, ragindami nepamiršti ir rožinio, ikonėlės ar kryželio. Toliau seka trečiasis įsakymas, kviečiantis „nešiotis Dievą širdyje kiekvieną atostogų akimirką“, nes tikėjimas – tai mūsų ryšys su Viešpačiu.
Ketvirtoji taisyklė – tai vyskupų raginimas tikintiesiems bėgti iš vietų, kur nėra Dievo, tiksliau – vengti dviprasmiškų ar žalingų situacijų, kurios kenkia mūsų santykiui su Viešpačiu ir su mūsų artimu. Atostogų metas turi būti suprantamas kaip „ilgas sekmadienis“, taigi, kaip metas, kai laiką, erdvę skiriame vien Viešpačiui – toks penktasis įsakymas. Šeštoji taisyklė ragina nepraleisti Mišių ieškant banalių pasiteisinimų, tačiau visada dalyvauti susitikime su Viešpačiu.
Keturi paskutiniai „įsakymai“ – tai praktinės nuorodos „kontempliuoti, liudyti, tarnauti ir džiaugtis“: kontempliuoti grožį, kuri matome gamtoje, mene, žmonėse, nes be kontakto su grožiu mes greitai nuvystame; liudyti Kristų, nes per atostogas reikia ne apsiriboti likti krikščionimis, tačiau ir sužadinti tikėjimą kituose; tarnauti artimui, nes atsidėti tarnystei kitam reiškia eiti keliu, vedančiu link Dievo.
Galiausiai raginimas džiaugtis – krikščionis džiaugiasi viskuo, nes jo džiaugsmas kyla iš Dievo. Nutolęs nuo pasaulio idealų, tingaus, nužmoginančio dykinėjimo, krikščionis skleidžia džiaugsmą taip, kaip Dievas teikia savo malonę, tiesoje, dovanodamas save. O grįžtant, vietoje pasididžiavimą keliančių turistinių nuotraukų, krikščionis liudija su džiaugsmingesne širdimi, kad atostogas leido su Dievu. (DŽ / Vatican News)
