Kardinolo titulas reiškia misiją ginti tikėjimą, taip pat ir praliejant savo kraują. „Aš to nebijau“, – viename 2018 metų interviu sakė kardinolas Laurent Monsengwo Pasinya iš Kongo Demokratinės Respublikos, dar kartą sukritikavęs įvairias blogybes savo šalyje, nors už tai čia lengva netekti gyvybės. Liepos 11 dieną kardinolas po ligos mirė vienoje Paryžiaus ligoninėje.
1939 spalio 7-ąją gimęs ganytojas buvo, pasak Prancūzijos vyskupų konferencijos užuojautos žinios, „didi Bažnyčios Konge figūra. Taikos žmogus, nenuilstamai dirbęs vardan dialogo ir susitaikinimo. Ryžtingas ir drąsus vyras, kuris be kompromisų denonsavo politinius blogius ir sugedimą. Prancūzijos katalikai atsisveikina su šia didele Bažnyčios asmenybe ir malda už jo sielos poilsį prisideda prie katalikų kongiečių“.
Kardinolas Laurent Monsengwo Pasinya pramynė daug kelių, kuriais vėliau ėjo kiti. 1960 metais jis atvyko studijuoti į Romą, mokesi Romos ir Jeruzalės popiežiškuosiuose bibliniuose institutuose ir tapo pirmuoju afrikiečiu, diplomuotu biblinių studijų srityje. Tad nenuostabu, kad tolesnis gyvenimo kelias jį sugrąžino į gimtąjį kraštą, į Kinšasos teologijos fakultetą ir Kinšasos arkivyskupijos seminariją. Universiteto ir seminarijos auklėtiniams jis dešimt metų padėjo iš arčiau pažinti Šventąjį Raštą. Tuo pat metu jis buvo pakviestas dirbti Kongo DR vyskupų konferencijoje, o 1980 metais pats, tuo metu vos keturiasdešimties metų, buvo paskirtas vyskupu. Beje, šventimus jam suteikė pats Jonas Paulius II savo pirmosios apaštalinės kelionės Afrikoje metu.
Laurent Monsengwo Pasinya buvo paskirtas Kisangani arkivyskupijos augziliaru, o po to ir arkivyskupu. Šioje vyskupijoje jis darbavosi virš ketvirčio amžiaus. Šiuo laikotarpiu jis užėmė kitas regimas ir daug atsakomybės reikalaujančias pareigas: Kongo vyskupų konferencijos pirmininko, taip pat visos Afrikos ir Madagaskaro vyskupų simpoziumo pirmininko.
Kai praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, žlugus ilgamečiam Mobutu režimui, Kongo Demokratinė Respublika pateko į sunkią politinę krizę, arkivyskupas Laurent Monsengwo Pasinya buvo pakviestas, kaip autoritetingas ir nešališkas žmogus, vadovauti nacionalinei konferencijai ir pereinamojo laikotarpio parlamentui. Paprastai dvasininkams yra draudžiama užimti politinius postus, tačiau retkarčiais, dėl visų bendrojo gėrio yra padaroma išimtis.
Laurent Monsengwo Pasinya nuolatos kalbėjo apie asmenų teises, smerkė smurtą, taip pat vykdomą teisėsaugos ar kariuomenės, neužmerkė akių prieš socialines ir ekonomines problemas. Tuo pat metu neapsiribojo kritika, tačiau aktyviai kūrė sąlygas taikai. „Taika eina kartu su teisingumu, teisingumas – su teise, o teisė – su tiesa“, – pasakė jis 2009 metų Vyskupų Sinode Afrikai, kuriame buvo vienas iš svarbiausių pranešėjų.
2007 metais popiežius Benediktas XVI arkivyskupą Laurent Monsengwo Pasinya paskyrė į Kinšasą, Kongo DR sostinę. 2010 metais suteikė jam kardinolo titulą. Kardinolas afrikietis buvo įtrauktas ir į visos Bažnyčios reikalus paskyrus jį įvairių Šventojo Sosto kongregacijų nariu, tarp kurių – Tautų evangelizavimo kongregacijos. Kai 2013 metais prie Katalikų Bažnyčios vairo stojo popiežius Pranciškus, jis paskyrė Laurent Monsengwo Pasinya pagrindiniuose reikaluose jam patariančios Kardinolų tarybos nariu. Šias pareigas, apimančias ir naujosios Romos konstitucijos redagavimo darbus, kardinolas ėjo penkerius metus.
Po kardinolo Laurent Monsengwo Pasinya mirties liko 221 kardinolas, iš kurių 124 – jaunesni nei 80 metų, vadinamieji elektoriai, galintys dalyvauti popiežiaus rinkimuose, ir 97 kardinolai, kurie jau peržengė elektorių amžiaus slenkstį. Iš elektorių 13 yra paskirti Jono Pauliaus II, 39 – Benedikto XVI, o likę 72 – popiežiaus Pranciškaus. Tiesa, reikėtų pridurti, kad kardinolo A. Becciu, kuris neseniai tapo įtariamuoju byloje – jos svarstymas prasidės liepos pabaigoje – dėl blogo Šventojo Sosto turto ir investicijų tvarkymo, kardinoliškos teisės nuo 2020 rugsėjo yra suspenduotos. (RK / Vatican News)
