Popiežius pirmadienį, birželio 28-ąją, audiencijoje priėmė Ortodoksų Ekumeninio patriarcho delegaciją, antradienį dalyvausiančią Apaštalų šv. Petro ir Paulius iškilmės Mišiose, kurias aukos pats popiežius Šv. Petro bazilikoje.
Delegaciją sudaro jos vadovas, Kalcedono metropolitas Emanuelis, Buenos Airių graikų ortodoksų metropolitas Josifas ir diakonas Barnabas Grigoriadisas.
Sveikindamas delegaciją popiežius dėkojo patriarchui Baltramiejui ir Konstantinopolio patriarchato Šventajam Sinodui už delegacijos pasiuntimą į Romą jos globėjų Apaštalų šv. Petro ir Pauliaus iškilmės proga, prašė jo vardu pasveikinti patriarchą Baltramiejų. Pranciškus sakė, kad jam jis esąs kaip tikras brolis ir kad jo laukiąs Romoje spalio mėnesį, kai ekumeninis patriarchas švęs išrinkimo į šv. Andriejaus sostą trisdešimtąsias metines.
Popiežius išsamiai kalbėjo apie pandemijos krizę, kuri tapo visų ir visko egzaminu – nuolankumo pamoka, mokančia, jog neįmanoma likti sveikiems sergančiame pasaulyje ir gyventi taip, kaip anksčiau, nesuvokus, kad daug kas buvo ne taip.
Pasak popiežiaus, krikščionys irgi turi savęs paklausti, ko nori, – ar viską tęsti taip, kaip buvo, tarsi nieko neįvyko, ar priimti šios krizės iššūkį. Kaip moko apaštalas šv. Paulius, mes tikime, jog tai, kas nepraeina, yra meilė. Visa kita baigiasi, tik „meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 8). Meilė neieško savo naudos, visa pakelia, viskuo viliasi ir visa ištveria. (1 Kor 13, 7), priminė popiežius ir klausė: „Ką visa tai sako mums, krikščionims?“
Krizė suteikia proga daryti apsisprendimus, pasverti, kas iš viso to, ką darome išlieka ir kas praeina. Kitais žodžiais, Evangelija užtikrina gausius vaisius ne tiems, kurie kaupia sau, žiūri savo naudos, o tiems, kurie atvirai dalijasi su kitu.
Rimtai priimti krizės iššūkį mums, krikščionims, einantiems visavertės vienybės keliu, reiškia klausti savęs, kaip eiti toliau. Krizė visada atveda iki sankryžos ir atveria du kelius. Vienas kelias reiškia saugų atsigręžimą į save, kitas – atsivėrimą kitam su visomis rizikomis, bet ir su Dievo suteikiama malone. „Brangūs broliai, ar mums neišmušė valanda su Šventosios Dvasios pagalba uoliau tęsti mūsų ėjimą, kad nugriautume senus išankstinius nusistatymus ir galutinai įveiktume kenksmingą varžybas?“ – klausė popiežius. – „Ar ne laikas pradėti naują mūsų Bažnyčių tarpusavių santykių fazę, kuriai būti būdinga dar tampriau eiti kartu, žengti tvirčiau, jaustis tikrai atsakingais vieni už kitus, pripažįstant taip pat skirtingumus, kuriuos galima įveikti per dialogą meilėje ir tiesoje? Jei būsime atviri meilei, Šventoji Dvasia, kuri yra Dievo kuriamoji meilė ir suderina skirtingumus, atvers mums kelius į atnaujintą brolybę.“
Augančios krikščionių bendrystės liudijimas taip pat bus vilties ženklas daugeliui vyrų ir moterų, jie bus padrąsinti ugdyti visuotiną brolybę ir susitaikymą, ištaisant praeities klaidas. Tai vienintelis kelias, atveriantis taikią ateitį. Glaudesnis ortodoksų ir katalikų bendradarbiavimas dialoge su kitomis tradicinėmis religijomis irgi bus pranašiškas ženklas, pasakė popiežius Apaštalų Sostą aplankiusiai ekumeninei delegacijai iš Konstantinopolio. (SAK / Vatican News)
