Sekmadienio vidudienį tradicinėje trumpoje katechezėje prieš „Viešpaties angelo“ maldą popiežius komentavo šios dienos Evangeliją apie audros išgąsdintus Jėzaus mokinius ir stebuklingą šėlstančių bangų nuraminimą.
Ne kartą ir mums taip yra buvę, sakė popiežius Pranciškus. Kai užklumpa gyvenimo sunkumai, šaukiame: „Viešpatie, kodėl tyli ir nieko nedarai?!“ Taip būna ypač tada, kai atrodo, kad skęstame, nes išsenka meilė ar žlunga projektas, į kurį įdėjome didelių vilčių; kai užklumpa baimė; kai jaučiamės prislėgti problemų arba pasimetę, tarsi būtume gyvenimo jūros viduryje, pametę kelią į uostą; kai trūksta jėgų toliau kovoti, nes netekome darbo arba netikėta diagnozė verčia jaudintis dėl savo ar artimo žmogaus sveikatos. Popiežius pridūrė, kad šios dienos Evangelijos pasakojimas apie mokinius, kurie išsigandę šaukiasi Jėzaus pagalbos, jam primena jūroje nuskendusių daugybės migrantų tragediją. Tokiose situacijose ir mus, kaip Jėzaus mokinius, taip sukausto baimė, kad net rizikuojame užmiršti svarbiausią dalyką, – Jėzus niekada mūsų nepalieka. Jis, nors ir miega, yra valtyje.
Tokiomis akimirkomis Jėzaus miegas mus galbūt stebina, tačiau, antra vertus, taip jis nori mus išmėginti. Viešpats laukia, kad mes pakviestume jį į savo gyvenimą. Jo miegas priverčia mus pabusti, sakė Pranciškus. Jei norime būti Jėzaus mokiniai, neužtenka tikėti, kad Dievas yra, bet reikia užmegzti su juo gyvą ryšį, jo šauktis.
Čia ir prasideda mūsų tikėjimas – kai pripažįstame, kad vieni patys nesugebame išsilaikyti ant vandens, kad mums reikia Jėzaus taip, kaip žvaigždžių jūrininkams. Tikėjimas prasideda tuomet, kai suprantame, kad mes nesame savipakankami, kai jaučiame, kad mums reikia Dievo, kai nugalime pagundą užsidaryti savyje, kai įveikiame apsimestinį religingumą, kuris sakosi nenorįs varginti Dievo. Tik tuomet, kai mes jo šaukiamės, jis mumyse daro stebuklus. Švelni ir nepaprasta maldos jėga daro neįmanomus dalykus, sakė popiežius.
Baigdamas trumpą sekmadienio Evangelijos komentarą, popiežius ragino melsti tokio tikėjimo, kuris niekada nepavargta ieškoti Viešpaties, belstis į jo širdį. Mergelė Marija, kuri savo gyvenime niekada nenustojo pasitikėti Dievu, tepažadina mumyse troškimą kiekvieną dieną jo šauktis ir jam save patikėti. (JM / Vatican News)
