Lapkričio 14-ąją jau penktą kartą bus minima Pasaulinė vargstančiųjų diena. „Vargšų jūs visuomet turite“ (Mk 14, 7) – šie evangelisto Morkaus užrašyti Kristaus žodžiai yra šiemetinės Pasaulinės vargstančiųjų dienos tema; jais prasideda ir šia proga skelbiama popiežiaus Pranciškaus žinia, kuri buvo pristatyta Vatikane pirmadienio rytą.
Savo žinios pradžioje popiežius paaiškina pačią šiemetinės vargstančiųjų dienos temą – primena kontekstą, kuriame Kristus ištarė žodžius: „Vargšų jūs visuomet turite“. Tai įvyko per vakarienę vienuose Betanijos namuose. Evangelistas pasakoja, kad atėjo moteris su alebastro indeliu, pilnu brangių kvepalų, kuriuos užpylė Jėzui ant galvos. Šis gestas sukėlė didžiulę žmonių nuostabą ir sulaukė dviejų aiškinimų. Dauguma susirinkusiųjų, įskaitant Jėzaus mokinius, piktinosi. Žinodami kvepalų vertę – apie 300 denarų, tai yra maždaug tiek, kiek paprasto darbininko visų metų alga – jie manė, kad būtų buvę geriau kvepalus parduoti ir pinigus atiduoti vargšams. Evangelistas Jonas, rašydamas apie šį įvykį, pabrėžia, kad tokią nuomonę skelbė Judas. Antrąjį aiškinimą pateikia pats Jėzus. Jis žino, kad mirtis arti, ir šiame geste jis mato savo kūno patepimą palaidojimui.
Ši anoniminė moteris, rašo Pranciškus, atstovauja visoms moterims, kurios per amžius neturės balso ir kentės smurtą, kurios bus diskriminuojamos, kurioms nebus leidžiama eiti atsakingų pareigų. „Iš tiesų sakau jums“, – tarė Jėzus, – „visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama Evangelija, bus ir jos atminimui pasakojama, ką ji yra man padariusi“ (Mk 14, 9). Pasak popiežiaus, šiai moteriai Jėzaus parodytas dėkingumas ir palankumas, kaip ir žodžiai, kad tarp mūsų visada bus vargstančiųjų, kuriems reikės mūsų pagalbos, suteikia impulsą apmąstymams apie tai, kaip labai mūsų santykis su Jėzumi ir Evangelijos skelbimas yra susiję su mūsų požiūriu į vargstančius žmones.
Iš tiesų Dievo veidas, kurį Jėzus apreiškia, yra vargstantiesiems artimo Tėvo veidas. Niekada nepaliausiu kartoti, rašo Pranciškus, kad vargstantieji yra tikri evangelizuotajai, nes jie pirmieji buvo evangelizuoti, jiems pirmiesiems buvo skirta Dievo karalystės žinia. Vargstantieji visada ir visur mus evangelizuoja, nes juose mes galime iš naujo pamatyti tikruosius Tėvo veido bruožus. Naujoji evangelizacija – tai kvietimas atpažinti jų likimuose išganomąją galią ir pastatyti juos į Bažnyčios gyvenimo centrą.
Jėzus ne tik yra vargstančiųjų pusėje, bet jis pats dalijasi su jais tuo pačiu likimu. Tai turi atsiminti visi visų laikų jo mokiniai. Jo žodžiai, kad visada turėsime vargstančiųjų, taip pat reiškia, kad nors visada bus vargą kenčiančių žmonių, mes niekada neturime su tuo ramiai susitaikyti, negalime būti jiems abejingi, bet turime juos priimti į savo gyvenimą. Neturtingi žmonės neturi būti palikti už mūsų bendruomenių ribų, bet turi būti pripažįstami kaip mūsų broliai ir seserys, kuriems reikia pagalbos, kuriems turime padėti kelti sunkumus, atkurti prarastą orumą, užtikrinti jiems socialinės įtraukties sąlygas. Vargstantieji laukia ne išmaldos, o dalijimosi. Išmalda yra vienkartinis veikslams, kuris galbūt patenkina išmaldos davėją, bet pažemina gaunantįjį išmaldą. Reikia ne išmaldos, bet solidarumo. Kitaip tariant, rašo popiežius, tikintieji, norėdami savo akimis matyti Jėzų ir savo rankomis ji liesti, žino, kur kreiptis: vargstantieji yra Kristaus sakramentas, jie jam atstovauja ir į jį nurodo. Kristaus Evangelija ragina mus skirti ypatingą dėmesį vargstantiesiems ir prašo matyti pasaulyje esančias moralinės ir socialinės netvarkos formas, kurios kuria naują skurdą. Popiežius priduria, kad ir šiaip sunkią vargstančiųjų būklę dal labiau apsunkino pernai prasidėjusi pandemija.
Skurdas – tai ne likimo nulemta būsena, bet egoizmo pasekmė. Dėl to reikia naujo požiūrio. Tai yra iššūkis, skirtas visų pirma vyriausybėms ir tarptautinėms institucijoms, kurios privalo taikyti toliaregiškus socialinius modelius. Tačiau ir kiekvienam iš mūsų reikia didesnio jautrumo, kad suprastume vargstančiųjų žmonių poreikius, kurie kinta kartu su kintančiomis gyvenimo sąlygomis. Mes, kaip krikščionys, turime atidžiai skaityti laiko ženklus, kad sugebėtume naujais būdais liudyti Evangeliją šiuolaikiniame pasaulyje.
Popiežius linki, kad jau penktą kartą minėsima Pasaulinė vargstančiųjų diena vis labiau įsitvirtintų vietinėse Bažnyčiose ir kad atsakomybė už vargstančiųjų likimą vis labiau taptų evangelizavimo misijos sudėtine dalimi. (JM / Vatican News)
