Jėzus, kalbėdamas palyginimais – paprastais kasdienio gyvenimo vaizdais – atveria mums langus į Dievo slėpinį ir žmonijos gyvenimo reikalus. Jėzus kalbėjo lengvai suprantamu būdu, tikroviškais vaizdais iš kasdienio gyvenimo. Šitaip jis pamoko, kad Dievas slypi ir kasdienio gyvenimo dalykuose, kurie kartais gali atrodyti visiškai eiliniai, mums sunkiai suvokiami, tačiau turi prasmę. Mums reikia tokio atidaus žvilgsnio, kaip Jėzaus, kad žinotume, kaip ieškoti Dievo ir jį rasti visuose dalykuose, pasakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį komentuodamas vienuoliktojo eilinio sekmadienio Mišių Evangeliją.
Jėzus palygino dangaus karalystę su garstyčios grūdeliu, kuris yra mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga ir tampa didesnis už visus medžius. Šitaip veikia Dievas. Kartais pasaulio triukšmas neleidžia mums atkreipti dėmesio, kokiu būdu Viešpats vadovauja žmonijos istorijai. Tačiau Evangelija užtikrina, kad Dievas veikia taip, kaip maža sėkla, kuri tyliai ir lėtai sudygsta ir palaipsniui išauga į plačiašakį medį, kuris teikia gyvybę ir atgaivą visiems.
Ir mūsų gerų darbų sėkla gali atrodyti menkavertė, tačiau visa tai, kas yra gera ir priklauso Dievui, nuolankiai duoda vaisių. Prisiminkime, kad gėris visuomet auga nuolankiai, nepastebimai, o dažnai nematomai. Šiuo palyginimu Jėzus nori suteikti pasitikėjimo. Daugelyje gyvenimo situacijų būna, kad nusiviliame, nes matome gėrio silpnumą, palyginus su blogio galia. Galime būti paralyžiuoti iš nusivylimo, matydami, jog, nepaisant mūsų pastangų, nėra rezultatų ir atrodo, kad niekas nesikeičia, sakė popiežius.
Pasak jo, Evangelija mus ragina nauju žvilgsniu pažvelgti į save ir mus supančią aplinką, ragina turėti akis, gebančias matyti toliau, permatyti regimybę, kad atrastume Dievo buvimą, Dievo, kuris kaip nuolanki meilė visą laiką darbuojasi mūsų gyvenimo ir istorijos dirvoje. Štai kur mūsų viltis, mums suteikianti jėgų kasdien kantriai žengti pirmyn, sėti gėrį, kuris duos vaisų. Koks svarbus toks nusistatymas ir tam, kad išeitume iš šios pandemijos, pridūrė Pranciškus. Reikia ugdyti pasitikėjimą, jog esame Dievo rankose ir tuo pat metu visiems įsipareigoti viską atkurti, kad galėtume vėl pradėti iš naujo, su kantrybe ir pastovumu.
Popiežius kalbėjo ir apie nepasitikėjimo rauges, suleidžiančias šaknis taip pat ir Bažnyčioje, ypač tikėjimo krizių, įvairių projektų žlugimo laikotarpiais. Pasak jo, nereikia užmiršti, kad sėjos rezultatai nepriklauso nuo mūsų sugebėjimų. Jie priklauso nuo Dievo veikimo. Mums skirta sėti su meile, įsipareigojimu, kantrybe. Tačiau sėklos galia yra dieviška. Apie tai pasakojo Jėzus kitame šio sekmadienio palyginime: ūkininkas beria dirvon sėklą, bet nepastebi, kaip išauga vaisius, nes būtent sėkla sudygsta ir auga savaime, dieną ir naktį, žmogui nežinant kaip. Su Dievu net sausiausiuose dirvožemiuose visuomet yra naujo sudygimo viltis, sakė Pranciškus.
Popiežius prieš vidudienio palaiminimą meldė Mergelės Marijos, nuolankios Viešpaties tarnaitės, kad mus mokytų pamatyti Dievo didybę, veikiančią mažuose dalykuose ir leidžiančią įveikti nusivylimo pagundą. Kasdien pasitikėkime juo! (SAK / Vatican News)
