Turime kalbėti vienijančia meilės kalba; mums reikia ne Babelio nesusikalbėjimo, bet Sekminių vienybės, Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmės homilijoje kalbėjo Rangūno arkivyskupas ir Mianmaro vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Charlesas Bo, dar kartą ragindamas nesiimti smurto ir šalyje atkurti demokratiją.
Praėjus beveik keturiems mėnesiams po karinio perversmo, kuris vasario pradžioje nuvertė demokratinę Aung San Suu Kyi vyriausybę, konfrontacijos lygis Mianmare ir toliau kyla, aukų skaičius jau viršijo aštuonis šimtus. Šioje dramatiškoje situacijoje kardinolas Ch. Bo homilijoje Sekminių sekmadienį pakartojo popiežiaus Pranciškaus Mianmarui adresuotą kvietimą išlikti vieningiems ir dirbti taikos labui.
Kardinolas įspėjo prieš pavojų negrįžtamai suskaldyti Mianmaro visuomenės vienybę. Šalies visuomenė – tai kultūrų mozaika, kurią sudaro aštuonios pagrindinės etninės grupės ir daugiau kaip šimtas mažesnių. Turėdami tiek daug kalbų, mes privalome turėti ir bendrą kalbą – vilties ir meilės kalbą, sakė kardinolas. Jis taip pat paminėjo kitus du Sekminių simbolius – vėją ir ugnį. Vėjas, paaiškino jis, yra Šventosios Dvasios, kuri visa daro nauja, ženklas. Tačiau to vėjo, to oro, to deguonies, suteikiančio gyvybę, šiandien Mianmare labai trūksta. Dėl to reikia leisti Šventajai Dvasiai pūsti, leisti jai įkvėpti gydančio ir raminančio oro. Ugnies simbolis reiškia apsivalymą. Kaip tauta, Mianmaras turi apsivalyti nuo nuodėmių. Tegul ši ugnis apvalo nuo neapykantos, sakė kardinolas. Jis taip pat išsakė viltį, kad Sekminių Dvasia atneš taikos ir susitaikinimo malonę, kurios Mianmaras yra taip labai ištroškęs. (JM / Vatican News)
