Popiežius Pranciškus perkėlė Pasaulio jaunimo dienų (PJD) minėjimą vyskupijose į Kristaus, Visatos Valdovo, sekmadienį (lapkričio mėnesį), kad jaunimas priimtų Kristų kaip savo gyvenimo Karalių: Jėzus yra Karalius, atėjęs išgelbėti. Be Visatos Valdovo nėra tikros taikos, tikro vidinio susitaikymo ir susitaikymo tarp žmonių. Be Kristaus karalystės nėra tikros brolybės ir artumo vargstantiesiems.
Tai pagrindinė mintis, išsakyta naujose pastoracinėse PJD minėjimo gairėse, kurias antradienį Vatikane pristatė Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos vadovai. Būtent ši institucija – visų prima jos skyrius pasauliečių pastoracijai – atsakinga už PJD rengimą nuo pat jų įsteigimo 1985 metais. Naujose gairėse kalbama apie PJD minėjimą vyskupijose visame pasaulyje.
Apie PJD minėjimo vyskupijose datos pakeitimą popiežius Pranciškus pranešė 2020 metų lapkričio 22 dieną po Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmės Mišių. Ligi tol PJD vyskupijose minėtos Verbų sekmadienį, pagal PJD steigėjo popiežiaus šv. Jono Pauliaus II įvestą ir popiežiaus Benedikto XVI vėliau patvirtintą tvarką.
Jaunimo dienos minimos pasauliniu mastu kas trejus metus, o vyskupijose – kasmet. Jonas Paulius II buvo įsitikinęs, kad PJD gali padėti jaunimui pajusti, kad Bažnyčia jais rūpinasi, kad vienybėje su popiežiumi trokšta atsiliepti į jų viltis, troškimus ir lūkesčius, skelbdama pagrindinę žinią: „Kristaus yra tikrumas, tiesa ir meilė“. Popiežius Benediktas XVI PJD pavadino „apvaizdos dovana“, „vaistu nuo tikėjimo išsisėmimo“, „nauju, atjauninančiu būdu, kaip būti krikščionimis“. Popiežius Pranciškus patvirtino PJD kaip Bažnyčios misijos paskatinimą, ypač jaunosioms kartoms. Popiežius kartą pasakė, kad PJD reguliariai rengiamos „ne dėl fejerverkų“: Jono Pauliaus II pradėto ilgo kelio etapai yra tam, „kad jaunimas sektų ne popiežiaus, o Jėzaus pėdomis ir neštų jo kryžių“.
Naujos pastoracinės gairės yra padrąsinimas jaunimui dalyvauti vyskupijų PJD. Jaunimas kviečiamas suprasti, kad yra Bažnyčios dėmesio ir pastoracijos centre, nes jauni žmonės trokšta dalyvauti ir būti pripažinti visaverčiais Bažnyčios gyvenimo ir misijos veikėjais. Todėl mažesnės, materialinių išteklių stokojančios kaimyninės vyskupijos kviečiamos PJD minėti sujungtomis jėgomis, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu.
Svarbu, kad PJD būtų tikėjimo šventė, kvietimas į asmeninį susitikimą su Kristumi šlovinimu, giesme, susikaupimu, malda, adoravimu, tyla ir atgaila, ugdytų Bažnyčios bendrystės patirtį per jau veikiančias bendrystės struktūras, skatintų Bažnyčios misijos matmenį, įskaitant savanorystę vargstančiųjų ir atstumtųjų gerovei, taptų proga atpažinti pašaukimą, skatintų piligrimystės ir visuotinės brolybės patirtį. PJD vyskupijose tebūna proga susitikti visiems jaunuoliams, ne tik katalikams.
Jaunimas, kuris rečiau arba neaktyviai dalyvauja vietos parapijų ar kitų pastoracinių struktūrų gyvenime, neturėtų jaustis atstumtas. Vyskupijų PJD minėjimas yra proga pasidalyti turimais dvasiniais turtais. Visi turi jaustis garbės svečiais, PJD minėjimas vyskupijose yra proga paskatinti jaunimą dalyvauti ir priimti visus, kurie ieško ir dar nerado savo vietos Bažnyčioje. (SAK / Vatican News)
