„Bažnyčių Jeruzalėje istorinė nuostata yra aiški – atmesti visus bandymus, kuriais siekiama Jeruzalę padaryti tik kažkieno vieno. Tai trijų monoteistinių religijų šventasis miestas. Pagal tarptautinę teisę ir atitinkamas JTO rezoliucijas tai miestas, kuriame palestiniečiai, krikščionys ir musulmonai, turi tokią pat teisę kurti laisvą, lygią ir taikią ateitį. Todėl prašome absoliučios pagarbos visų šventųjų vietų statusui, įskaitant Al Aksos mečetės kompleksą“, – rašoma Jeruzalės lotynų patriarchato pareiškime, paskelbtame gegužės 9 dieną, jau prasidėjus naujam konflikto epizodui Šventojoje Žemėje, didžiausiame nuo 2014 metų. Nuo to laiko kasdien miršta žmonės, daugiausia palestiniečiai, daugiausia civiliai.
Galima priminti, kad žiežirbą įskėlė teisinis sprendimas, po keliasdešimt metų trukusio bylinėjimosi, iškeldinti kelias palestiniečių šeimas iš Sheikh Jarrah kvartalo, čia gyvenančias jau septynias dešimtis metų, argumentuojant, kad 19 amžiuje ši žemė priklausė savininkams žydams, kurių palikuonys ją dabar nori atsiimti. Tačiau, kaip pažymėjo ne vienas komentatorius, nėra įstatymo, kuris leistų šimtams tūkstančių palestiniečių, pabėgusių nuo karo ir nuo grėsmės, neretai išvytų jėga, susigrąžinti savo prarastą žemę.
Pasak Jeruzalės lotynų patriarchato, kalbant apie situaciją Sheikh Jarrah kvartale telieka pakartoti JTO Aukštojo komisaro žmogaus teisėms žodžius, jog teisė taikoma diskriminaciniu būdu.
„Tai vienas iš svarbiausių akcentų kalbant apie bendrą augančią įtampą Jeruzalėje. Paminėtas epizodas nėra paprastas ginčas dėl nuosavybės tarp privačių asmenų, bet greičiau ekstremistinės ideologijos įkvėptas bandymas, kuriuo neigiama savo namuose gyvenančių asmenų teisė egzistuoti“.
Prasidėjus protestams alyvos į ugnį įpylė vienos iš švenčiausių vietų visiems musulmonams – Al Aksos mečetės – uždarymas, prieigos ribojimas, šimtų musulmonų išvaikymas ašarinėmis ir dujinėmis granatomis. Paradoksaliai, tai buvo pateisinta viešosios tvarkos ir saugumo, kuriems pavojų sukėlė anksčiau minėti protestai, užtikrinimu.
„Ypatingos svarbos yra prieigos prie šventųjų vietų teisė. Per šį ramadano mėnesį buvo paneigta tikinčių palestiniečių teisė įžengti į Al Aksos mečetę. Tokia jėgos demonstracija žaloja šventojo miesto dvasią ir sielą. Jo pašaukimas yra būti atviru ir svetingu, būti visų tikinčiųjų, lygių savo teisėmis, orumu ir pareigomis namais“, – pažymi Jeruzalės lotynų patriarchatas.
Situacija galutinai komplikavosi, kai Hamas ir kitos karinio ir teroristinio pobūdžio veiksmus remiančios grupuotės pradėjo leisti raketas į Izraelio teritoriją, taip pat į Jeruzalę. Jų per pastaras dvi savaites paleista virš 2000. Jos nėra itin galingos ar taiklios, bet nusinešė dešimties žmonių gyvybę. Izraelio kariuomenės aviacija ir artilerija smogė atsakomuosius smūgius, kurie nusinešė mažiausiai dviejų šimtų žmonių gyvybes, tarp kurių ne vien kovotojai, bet ir dešimtys vaikų bei moterų.
„Mūsų Bažnyčia aiškiai pabrėžė, jog teisingumas yra taikos sąlyga. Jeruzalės mieste nebus teisingumo, tad ir taikos, tiek, kiek nebus gerbiamos visų, žydų ir palestiniečių teisės. Mūsų pareiga nenukreipti akių nuo bet kokio neteisingumo ar agresijos prieš žmogaus orumą, nepriklausomai nuo to, kas tai daro“, – dar prieš konflikto įsisiūbavimą pareiškė Jeruzalės lotynų patriarchatas.
Jam vadovaujantis patriarchas Pierbattista Pizzaballa, gimęs Italijoje, tačiau daugybę metų praleidęs Šventojoje Žemėje, interviu interneto svetainei Oasis Center nupiešė ne itin optimistinį vaizdą. Pasak jo, tiek tarp palestiniečių, tiek tarp žydų yra grupių, kurios trokšta konflikto, kraujo liejimo ir mano, kad taip gali išlošti. Hamas grupuotė, kurios reputacija per pastaruosius keliolika metų nusmuko, stengiasi įsitvirtinti, kaip užtarėja ir gynėja. Kietos rankos šalininkai Izraelyje taip pat atmeta dialogą, nors politika turėtų būti kompromiso menas.
„Bus kitų mirčių, smurto, abipusių kaltinimų... ir, deja, jokio esminio pokyčio. Primetimas jėga nevirs sprendimu, nei vienai pusei. Jų pasirinkimai priklauso nuo trumpalaikių politinių planų, Bus daugiau žuvusių, tačiau jokio tikro pokyčio“, – sakė patriarchas Pizzaballa. Pasak jo, tik dalis žmonių supranta, jog prievarta gilina, o ne sprendžia problemą. Tačiau eilinis žmogus iš gatvės taip dažniausiai nemano. Frustracijos ir nuovargio tiek daug, jog tikima, kad į smūgį reikia atsakyti smūgiu, jog kalbėjimasis yra silpnumo ženklas.
Visos šios emocijos neaplenkia ir krikščionių, kurie yra toje pat situacijoje, kaip ir visi. Įtampa aukšta. Bombos krenta ir šalia Gazoje gyvenančių krikščionių namų, mokyklų. Kaip jie turi elgtis, kaip turi gyventi? Atsakyti nelengva. Pasak patriarcho Pizzaballa, kelias nėra skambios deklaracijos, dideli planai ar renginiai, tačiau daugybė mažų kasdienių veiksmų vienas dėl kito situacijose, kurios gali būti prieštaringos ir sunkios. (RK / Vatican News)
