Gegužės 13-oji liturginiame kalendoriuje – Fatimos Marijos šventė – primena Marijos apsireiškimus trims vaikams 1917 m. Fatimoje, Portugalijoje. Apsireiškusi Dievo Motina regėtojams prisistatė kaip Rožinio Marija, prašė atsivertimo, kad žmonija išvengtų negandų, kurias nuodėmės gali atnešti visam pasauliui ir patikėjo regėtojams žinią – iš trijų dalių susidedančią vadinamąją Fatimos paslaptį.
Pirmosios dvi dalys buvo atskleistos tuoj pat po to, kai regėtoja s. Liucija, praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams nuo Marijos apsireiškimų, užrašė Fatimos Marijos žinią. Trečioji dalis nebuvo atskleista, o Antrojo pasaulinio karo metais perduota popiežiui, kuris trečiąją žinios dalį pasilaikė sau. Vėlesni popiežiai buvo informuoti apie šį tekstą, bet irgi laikėsi nusistatymo jo neviešinti. Tokiu būdu amžiams bėgant trečioji Fatimos žinios dalis iš tiesų tapo tikrąja paslaptimi.
Pirmojoje žinios dalyje kalbama apie Fatimos Marijos vaikams parodytą vaizdą pragaro, nuo kurio apsaugo malda. Antrojoje – apie nuodėmės žalą pasauliui ir Dievo norą išgelbėti žmoniją. Marija prašė melstis į jos Nekalčiausiąją Širdį ir jai paaukoti Rusiją – jei Rusija neatsivers, iš jos pasklis po pasaulį didžiosios klaidos ir Bažnyčios persekiojimai.
1981 m. gegužės 13 dieną – pirmojo Fatimos Marijos apsireiškimo metinių dieną – popiežius Jonas Paulius II Romoje išgyveno pasikėsinimą į gyvybę, buvo sunkiai sužeistas: viena kulka kliudė alkūnę ir rankos pirštus, kita perskrodė kūną. Besveikstantis po sudėtingos operacijos popiežius, kaip ir visi pasaulyje Fatimos Marijos gerbėjai, negalėjo neatkreipti dėmesio į pasikėsinimo datą ir laiką, kurie sutapo su pirmuoju Fatimos Marijos apsireiškimu. Popiežius, dar būdamas ligoninėje, paprašė jam atnešti ligi tol viešai neatskleistos trečiosios Fatimos žinios dalies tekstą. Jame bet kita ko sakoma:
„Matėme vyskupą, dėvintį baltais rūbais. Supratome, kad tas vyskupas – tai Šventasis Tėvas. (...) Drebantis ir svyruojantis, slegiamas skausmo ir kančios (...), užkopęs ant kalno jis parpuolė ant kelių prie to didelio kryžiaus ir jį kulkomis ir strėlėmis nužudė būrys kareivių.“
Šv. Jonas Paulius II suprato, kad trečioji Fatimos žinios dalis kalba būtent apie jį – popiežių, kritusį nuo kulkų, tačiau stebuklingu būdu Fatimos Marijos išgelbėtą.
Jonas Paulius II kelis kartus lankėsi Fatimoje, per 2000 metų vizitą palaimintaisiais paskelbė du Fatimos Marijos regėtojus Jacintą ir Pranciškų, asmeniškai susitiko su Marijos regėtoja s. Liucija ir pavedė Tikėjimo mokymo kongregacijai paviešinti prieš šešis dešimtmečius užrašytą trečiąją paslaptį. Tai buvo padaryta dar tais pačiais 2000 m.
Trečiosios dalies pristatyme kongregacija nurodė, kad Marija Fatimoje vaikams pranešė apie Bažnyčios laukiančius persekiojimus. Užuomina apie pasikėsinimą į popiežiaus gyvybę pranašystėje susieta su daugelio vyskupų, kunigų ir tikinčių gyvybės auka. Tačiau popiežius Jonas Paulius II iki 1981 m. gegužės 13 dieną įvykusio pasikėsinimo į jo gyvybę nebuvo skaitęs s. Liucijos teksto, jį perskaitė tik po pasikėsinimo. O po metų, 1982-ųjų gegužės 13-ąją, nuvyko į Fatimą dėkoti Marijai už išgelbėtą gyvybę, Fatimos Marijos šventovei padovanojo jį sužeidusią kulką.
Pasak Tikėjimo mokymo kongregacijos atstovų, tai, kad popiežius Jonas Paulius II nusprendė išviešinti neskelbtą Fatimos paslapties dalį, galėtų būti interpretuojama kaip pasitikėjimo žmonijos ateitimi ženklas. Marija Fatimoje sakė, kad Rusijoje bedievių valdžia pasibaigs, kad tauta grįš prie tikėjimo ir kad Rusijai atsivertus prasidės taikos metas.
Gegužės 13-oji popiežiui Pranciškui
Popiežius Pranciškus irgi jaučia gilų dvasinį ryšį su Marijos apsireiškimų Fatimoje data – gegužės 13-ąją. 1981 metais, kai jis dar ėjo Argentinos jėzuitų provincijos vadovo pareigas, būtent tą dieną lankėsi apaštališkojoje nunciatūroje Buenos Airėse, kur sužinojo apie pasikėsinimą į popiežių Joną Paulių II. 1992 metais tą pačią gegužės 13-ąją apaštališkasis nuncijus Argentinoje jam pranešė apie popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimą jį paskirti Buenos Airių vyskupu augziliaru.
Palaimintuosius Fatimos Marijos regėtojus Pranciškų ir Jacintą popiežius Pranciškus paskelbė šventaisiais prieš ketverius metus, minit Marijos apsireiškimų šimtąsias metines.
Popiežius Pranciškus Fatimoje sakė, kad Marija mus įspėja apie pragaro pavojų, į kurį veda mums siūlomas arba primetamas gyvenimas be Dievo, gyvenimas, kuris niekina Dievą jo kūriniuose. Ji pas mus atėjo, kad primintų, jog mes savyje turime Dievo šviesą. Mes turime Motiną. Kaip vaikai jos įsikibę gyvename viltimi, kuri remiasi Jėzumi.
Marijos globoje nė vienas nežūsta, iš jos rankų visi apdovanojami taika ir viltimi. Taikos ir vilties aš meldžiu mūsų broliams krikščionims ir visiems žmonėms, ypač sergantiems ir neįgaliems, kaliniams ir neturintiems darbo, vargšams ir apleistiems, sakė 2017 metais popiežius Pranciškus.
Melsdamasis Marijos apsireiškimų vietoje, popiežius Pranciškus prašė, kad Fatimos Mergelei užtariant, Dievas suteiktų visoms tautoms taikos ir santarvės malonę. Popiežius maldą užbaigė asmeninio pasiaukojimo aktu: „Tikėjimo, vilties ir meilės vienybėje su broliais, Tau save atiduodu. Vienybėje su broliais, per Tave, Fatimos Rožinio Mergele, paaukoju save Dievui. Apgaubtas šviesos, kuri iš tavo rankų sklinda link mūsų, šlovinu Viešpatį per amžių amžius. Amen.“ (SAK / Vatican News)
