Gegužės 1-ąją, pradedant Marijai skirtą mėnesį, į atsinaujinusią Krekenavos baziliką grįžo stebuklais garsus Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslas.
Prieš daugiau kaip šešerius metus garsusis Krekenavos Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslas iškeliavo į Vilniaus Prano Gudyno restauravimo centrą ir ilgai, bet su didele meile ir kruopščiai buvo restauruojamas aukščiausios kategorijos restauratorės Janės Bilotienės.
Paveikslo sidabrinius drabužėlius „išplovė“ ir sutvarkė auksakalys Rimvydas Derkintis. Menotyrininkė Regimanta Stankevičienė, kruopščiai tyrinėjo ir aprašė paveikslo kilmę ir istoriją, restauravimo centro direktorė Jūratė Senvaitienė atsakingai derino visas reikalingas programas ir sprendimus, kad restauracija vyktų kuo sklandžiau. Belieka tik padėkoti ir nusilenkti visiems centre dirbantiems atsidavusiems žmonėms, kurie už ne pačius didžiausius atlyginimus, saugo, puoselėja prikelia naujam gyvenimui, mūsų valstybės neįkainojamas istorines vertybes. Kas mes būtume be savo praeities paminklų ir reliktų?!. Kas mus rištų su mūsų praeities kartų darbu, kančia, aukomis, kovomis, laimėjimais, jei nebūtų istorinio atminimo saugojimo ir perdavimo dabarčiai ir ateičiai. Žinoma, kad nieko šioje žemėje amžino nėra, tik Dievas ir Jo meilė, bet tai nereiškia, kad tos meilės atspindžių negali ir neturi būti mūsų praeinančioje ir nuolat kintančioje tikrovėje.
Paveikslas sugrįžo – jis, kaip ir pati atsinaujinusi bazilika, tarsi toks pat, bet ir kitoks. Restauracijos metu sugražinta originali, barokinė paveikslo forma. Paveikslas aptrauktas nauju, aukščiausios kokybės audiniu. Marijos ir Jėzaus karūnos pasipuošė naujais akmenimis, kurie pakeitė ankščiau ten buvusi pigų stiklą. Galiausiai, ateinančiose Kalėdose, po labai sudėtingos restauracijos ir auksavimo, turi sugrįžti ir dar labiau paveikslą papuošti ir praturtinti originalus rėmas.
Dėkingi esame visiems, kurie prisidėjote ir vis dar prisidedate prie bazilikos atsinaujinimo darbų. Tai kas paskiriama Dievui, Jo Bažnyčiai ir Marijai, ar tai laikas, ar sveikata, ar darbas, ar auka, visa tai – pati geriausia investicija ateičiai, nes padedama į Dievo meilės amžinąją sąskaitą ir dar glaudžiau mus sujungia su Dievo amžinybe.
Žinome, yra ir dar neišspręstų problemų, pati ryškiausia – mūsų įgarsinimo sistema, kuri pasikeitus grindų dangai reikalauja naujo suderinimo ir galbūt papildomos įrangos. Čia, kaip ir ne viename dalyke, mums koją kišą vis dar tebesitęsianti pandemija, kuri trukdo tinkamus specialistus prisikviesti iš Lenkijos. Viliamės, kad iki bazilikos naujojo altoriaus konsekravimo iškilmės, numatytos liepos 18 d., jau galėsime džiaugtis sutvarkytu maldai bazilikoje ir transliacijoms tinkamu garsu. Laukia ir varpų automatizavimo planai, bazilikos prieigų sutvarkymo projektai, parapijos namų šiltinimo darbai… Laukia šv. Antano Paduviečio, naujojo bazilikos altoriaus konsekravimo, Žolinės aštuondienio atlaidai, laukia…
O Stebuklingoji Krekenavos Dievo Motina, Malonių Versme ir Aukštaitijos Karaliene, būk su mumis mūsų laukime, viltyje ir darbuose.
Pagarbiai,
kun. dr. Gediminas Jankūnas, Krekenavos bazilikos rektorius/parapijos klebonas
Nuotr. iš parapijos archyvo
