Sekmadienį, gegužės 2-ąją, dauguma Rytų Bažnyčių, kurios liturgijoje laikosi nereformuoto Julijaus kalendoriaus, šventė Kristaus Prisikėlimo iškilmę. Ortodoksų ir Rytų apeigų Katalikų Bažnyčių tikinčiuosius Velykų proga sekmadienio vidudienį pasveikino popiežius Pranciškus. „Prisikėlęs Kristus visus tepripildo šviesos ir taikos, tepaguodžia ypač tas bendruomenes, kurios kenčia“, – palinkėjo Šventasis Tėvas.
Rytų Bažnyčių Velykų proga Šventojo Sosto dienraštis „L’Osservatore Romano“ paskelbė Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Kurto Kocho straipsnį, kuriame, sveikindamas pagrindinę liturginių metų iškilmę švenčiančius krikščionis, jis dar kartą kelia visiems krikščionims bendros Velykų datos klausimą. Beje, tame pačiame dienraščio numeryje paskelbtas ir interviu su Jeruzalės ortodoksų patriarchu Teofiliumi II. Pokalbyje daugiausia dėmesio skiriama Didžiojo šeštadienio Šventosios ugnies apeigoms ir kitiems velykinės ortodoksų liturgijos elementams, tačiau užsiminta ir apie būtinumą visiems krikščionims kartu švęsti Velykas.
Kalbant apie Rytų krikščionių Velykas, savaime iškyla ir Velykų šventimo Rytuose ir Vakaruose datos klausimas, rašo kardinolas K. Kochas. Skirtumą lemia tai, kad Vakarų krikščionių Bažnyčios nuo XVI amžiaus Velykų datą skaičiuoja pagal Grigaliaus kalendorių. Tuo tarpu Rytų Bažnyčios vadovaujasi Julijaus kalendoriumi, kuris buvo naudojamas visoje Bažnyčioje prieš Grigaliaus reformą ir kuriuo 325 m. naudojosi ir Nikėjos susirinkimas, kurį sušaukė imperatorius Konstantinas, siekdamas įveikti to meto krikščionių susiskaldymą ir sutvirtinti imperijos vienybę bendro krikščioniško tikėjimo pagrindu.
Tais laikais irgi buvo nesusipratimų dėl Velykų šventimo datos. Kai kurie krikščionys, ypač Mažojoje Azijoje, Kristaus Prisikėlimą minėjo tą pačią dieną, kurią žydai šventė savo Velykas, tai yra žydų kalendoriaus Nisano mėnesio 14 dieną, nebūtinai sekmadienį. Kiti krikščionys, ypač Sirijoje ir Mesopotamijoje, šventė Kristaus Prisikėlimo iškilmę sekmadienį po žydų Velykų. Nikėjoje įvykęs pirmasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas sugebėjo pašalinti skirtumus. „Visi Rytų broliai ir seserys, kurie iki šiol švęsdavo Velykas su žydais, nuo šiol švęs Velykas kartu su romiečiais ir su visais“, – nutarė susirinkimas, atsisakydamas bendros krikščionių ir žydų Velykų datos ir nuspręsdamas, kad nuo tol krikščionių Velykos bus švenčiamos sekmadienį po pirmosios pavasario pilnaties, po žydų Velykų.
2025 m. visi krikščionys švęs Nikėjos susirinkimo 1700-ąsias metines ir tais metais Rytų ir Vakarų Bažnyčios Velykas švęs tą pačią dieną – balandžio 20-ąją. Todėl nesunku suprasti, rašo kardinolas Kortas Kochas, kad datos, nors ir skirtingai skaičiuojamos, sutapimas paskatino troškimą pasinaudoti šiuo jubiliejumi kaip proga stengtis pasiekti sutarimą dėl bendros Velykų datos ateityje. Pranciškus ir koptų stačiatikių popiežius-patriarchas Tawadrosas II ne kartą yra kalbėję šia prasme. Graikų Ortodoksų Bažnyčios arkivyskupas Jobas, Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo komisijos pirmininkas, neseniai irgi paskelbė konkretų pasiūlymą suvienyti Velykų šventimo datą. Taip pat ir Jeruzalės patriarchas Teofilius II mano, kad susitarimas dėl bendros Velykų datos yra kur kas daugiau, nei vien pastoracinis prioritetas, bet jis labai reikalingas ir tam, kad galėtume būti tikri, jog išpažįstame vieną tikėjimą. Jeruzalės patriarchas šį neatidėliotiną siekimą suvokia ekumenizmo proceso kontekste, kuriuo siekiame visų krikščionių vienybės. Kardinolas K. Kochas dėkoja patriarchui už jo pritarimą pastangoms siekti bendros Velykų datos ir Jeruzalės Ortodoksų Bažnyčios nariams, kaip ir visiems Rytų Bažnyčių tikintiesiems, linki giliai išgyventi velykinį Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinį. Christos anesti. Aleliuja!
Vaticannews.va
