Antradienį, gegužės 4-ąją, kai kuriose Lietuvos šventovėse, visų prima Giedraičiuose ir Videniškyje, iškilmingai minimas pal. Mykolas Giedraitis. XV amžiuje iš Lietuvos kilęs kunigaikštis palaimintasis Mykolas yra pirmojo Lietuvos globėjo šv. Kazimiero amžininkas. Pal. Mykolas Giedraitis 1485 metais mirė Krokuvoje ir buvo palaidotas Šv. Morkaus bažnyčioje sklindant garsui apie jo šventumą.
Mykolą Giedraitį į palaimintųjų sąrašus 2018 metais įrašė popiežius Pranciškus. Šventųjų skelbimo kongregacija patikslino, jog iš Giedraičių kilusio palaimintojo atžvilgiu atlikus visas įprasto kanoninio tyrimo procedūras nustatyta, kad Mykolo Giedraičio kultas Krokuvoje ir Lietuvoje niekuomet nebuvo užgesęs – tikintieji į jį visais laikais pamaldžiai kreipdavosi prašydami užtarimo ir malonių, gerbdami jį taip, kaip visus palaimintuosius ir šventuosius. Todėl popiežius nurodė Šventųjų skelbimo kongregacijai Dievo tarną Mykolą Giedraitį įrašyti į palaimintųjų sąrašą paprastu, tačiau beatifikacijai lygiaverčiu (t. y. ekvipolentišku) aktu.
Šis aktas vėliau iškilmingai paminėtas padėkos Mišiomis Krokuvoje, kurioms vadovavo iš Romos atkeliavęs minėtosios kongregacijos vadovas. Priminsime, jog skelbiant Mykolą Giedraitį palaimintuoju popiežius ne tik patvirtino jo kultą nuo neatmenų laikų, bet ir patvirtino Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretą dėl palaimintojo krikščioniškų dorybių herojiškumo, svarbaus akto, būtino galimam kandidato į šventuosius kanonizavimui. Tai reiškia, jog Mykolą Giedraitį skelbiant palaimintuoju, kartu pašalintos kliūtys ateityje skelbti šventuoju.
Kongregacijoje svarstant palaimintojo beatifikacijos ir kanonizacijos bylą „Mykolo Giedraičio asmenyje buvo atpažintos visos pagrindinės dorybės – krikščioniškosios meilės dorybės“, – pasakė 2018 metais „Vatican News“ kardinolas Giovanni Angelo Becciu, tuometinis Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.
„Pal. Mykolas dalydavosi su varstančiaisiais savo kukliomis santaupomis, skleidė taiką ir ramybę, daugelį žmonių drąsino gyvenime pasitikėti Dievu. Palaimintasis liudijo Dievo ir artimo meilę ir ypatingą pamaldumą Kryžiui, kurį kontempliuodavo vienybėje su po Kryžiumi stovėjusia Marija. Tokios buvo palaimintojo pamatinės gyvenimo kolonos. Jo gyvenimas darė tokį stiprų įspūdį žmonėms, kad jo šventumo garsas tęsėsi šimtmečiais.“
Pasak kardinolo A. Becciu, bene svarbiausi dalykai Mykolo Giedraičio skelbimo palaimintuoju byloje buvo per amžius tebesitęsiantis lankymasis prie jo kapo Šv. Morkaus bažnyčioje Krokuvoje ir ten pastatytas altorius, konkrečiai liudijantis pamaldumą jam.
Pal. Mykolo Giedraičio šventumu giliai įsitikinęs popiežius šv. Jonas Paulius II, buvęs Krokuvos vyskupas (Karolis Wojtyla), ne kartą jį prisiminė popiežiavimo metais. Lankydamasis Lenkijoje 1997 m. jis birželio 8 d. Šv. Onos bažnyčioje kreipdamasis į Jogailos universiteto 600 metų jubiliejaus dalyvius prisiminė jo steigėją Karalienę Jadvygą, kurią tą pačią dieną kanonizavo, ir paprašė „atminti visus kitus žmonijos, tėvynės ir Bažnyčios gerovei dirbusius šio universiteto dėstytojus ir studentus“, atskirai paminėjo XV amžius šventumu garsėjančius akademinės bendruomenės narius, įskaitant Mykolą Giedraitį.
Popiežius šv. Jonas Paulius II pasakė:
„Garsėjančios šventumu asmenybės susiformavo čia (Jogailos universitete). Kaip nesuskaičiuojami kiti, jie ėjo tiesos ieškojimo keliu ir iškilo iki šventumo aukštumų, jie – šio universiteto dvasinio grožio pasididžiavimas.“
(SAK / Vatican News)
