Popiežius Pranciškus ekvipolentine (lygiavertiška) kanonizacija įrašė pal. Margaritą iš Čita di Kastelo (Città di Castello) į šventųjų sąrašą. Šeštadienį, balandžio 24-ąja, audiencijoje priėmęs Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą, popiežius patvirtino jam pristatytas kongregacijos kardinolų ir vyskupų eilinės sesijos išvadas dėl tryliktojo ir keturioliktojo amžių sandūroje gyvenusios ir mirusios pal. Margaritos, dominikonų ordino tretininkės, šventumo ir nusprendė palaimintosios kultą išplėsti visoje katalikų Bažnyčioje.
Tiksli šv. Margaritos gimimo data nežinoma, manoma, kad ji gimė apie 1297 metus bajorų iš Metolos (Urbino), šeimoje centrinėje Italijoje. Margarita gimė akla, su apsigimimais, buvo tėvų slapstoma nuo visuomenės, o vėliau pamesta Čita di Kastelyje. Mergaitę ugdė svetimieji. Margarita troško būti vienuole, buvo priimta į vienuolyną, bet paskui iš jo išmesta. Vienos šeimos priglausta, Margarita tapo jos vaikų aukle ir katechete. Nors buvo akla, vykdė gailestingumo darbus - lankė kalinius ir ligonius.
Margarita iš Čita di Kastelo garsėjo mokėjimu perskaityti pranašiškus ženklus, jai priskiriama stebuklų, nepaprastų išgijimų, mistinių aprsireiškimų. Ji buvo pamaldi, kasdien ėjo išpažinties, dažnai priimdavo Komuniją, giedojo valandų liturgiją ir psalmes, atsidėjo nuolatinei Dievo Įsikūnijimo slėpinio meditacijai. Margarita mirė 1320 metais balandžio 13 d. Čita di Kastelyje.
Šv. Margarita – evangelinės moters, gilaus gyvenimo vienybėje su Viešpačiu pavyzdys. Kūno silpnumas nebuvo kliūtis nepaprasto ir vaisingo dvasinio gyvenimo ugdymui. Ji taip pat šiandien mums primena svarbą rūpintis kito gerove, skatina prisiminti viltį kiekvienoje atstūmimo ir kentėjimo situacijoje.
Popiežius audiencijoje kardinolui M. Semeraro patvirtino dar kelis kongregacijos dekretus dėl dvylikos ispanų redemptoristų kankinystės ir penkių krikštytųjų, trijų vyrų ir dviejų moterų, krikščioniškų dorybių heroiškumo.
SAK / Vatican News nuotr.
