Prieš keletą dienų, balandžio 13 dieną, musulmonai visame pasaulyje pradėjo Ramadano mėnesį, kurio metu pasninkauja, meldžiasi ir šelpia. Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba visiems islamo išpažinėjams palinkėjo, kad šis mėnuo būtų turtingas Dievo palaiminimų ir dvasinio augimo.
„Per šiuos ilgus kentėjimo, nerimo ir skausmo mėnesius, ypač karantino metu, jautėme Dievo pagalbos, broliškų žodžių ir gestų poreikį – telefono skambučio, paguodžiančios žinutės, maldos, paramos vaistams įsigyti, patarimo, kitaip tariant, iš tiesų žinoti, kad poreikio metu kažkas yra šalia mūsų“, – rašo Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba, kuriai vadovauja kardinolas Miguel Ángel Ayuso Guixot.
Tarybos sveikinimo žinia skirta vilčiai, kurią dabartinės pandemijos metu gali liudyti religinių įsitikinimų žmonės, krikščionys ir musulmonai kartu. Ši viltis nėra naivi ar lengvabūdiška, priešingai, tai nuostata, kuri padeda atremti sunkius išbandymus, pergyventi sunkius laikotarpius. Tikinčiojo žmogaus viltis apima žmogišką optimizmą, tačiau eina toliau: ji pasitiki mus mylinčiu Dievu, nors paslaptingi keliai mums ne visada suprantami. Esame kaip vaikai, kurie nors ir žino, kad tėvai juos myli, dar negali suprasti visų jos aspektų.
Todėl tikinčio žmogaus viltis remiasi įsitikinimu, kad problemos ir išbandymai turi prasmę, vertę ir tikslą, nors tai gali būti sunku ar neįmanoma suprasti žmogišku protu. Viltis taip pat gimdo įsitikinimą, jog kiekvieno žmogaus širdyje yra gerumo. Dažnai beviltiškais momentais pagalba ateina iš ten, kur jos nelaukėme. Tikintieji ir visi geros valios žmonės turi praktikuoti ir dalintis tokiu broliškumu, kuris atsveria tikėjimo Dievo meile ir rūpinimosi trūkumą, nepasitikėjimą broliais ir seserimis, tamsios nevilties pojūtį, neigiamų nuostatų ar minčių absoliutinimą.
Koronaviruso pandemija gerokai paveikė ir islamiškų kraštų tradicijas. Saudo Arabija labai apriboja tradicines piligrimines keliones į Mekos ar Medinos mečetes: leidimai išduodami tik tiems, kurie jau persirgę arba vakcinuoti, o bandymai įeiti be leidimo bus baudžiami didelėmis baudomis. Mečečių viduje privalomos veido kaukės ir atstumo laikymasis.
Daugelio islamiškų valstybių valdžios ir religiniai autoritetai išleido nurodymus, kuriuose nepatariama ar draudžiama rengti, kaip buvo įprasta po pasninko nuo saulėtekio iki saulėlydžio, šventiškas vakarienes tarp šeimos narių, kaimynų, namuose ar užeigose. Maroke nurodyta laikytis komendanto valandos nuo 20 valandos vakaro. Praėjusią savaitę Katare, pandemijos kreivei pradėjus ženkliai kilti, vėl įvesti visuotiniai suvaržymai, dauguma veiklų vėl turi uždaryti duris. Jungtiniuose Arabų Emyratuose musulmonai galės dalyvauti tradicinėse Ramadano mėnesio maldose, tačiau laikydamiesi saugaus atstumo, dėvėdami veido kaukes ir neviršijant 30 minučių. Atsisakyta viešų pamokslų minioms: tikintieji raginami jų klausyti virtualiai. Tunise komendanto valanda iki šiol prasidėdavo jau 19 valandą vakaro, tačiau Ramadano proga svarstoma ją nukelti iki 22 vakaro, kad po dienos pasninko būtų įmanoma užsisakyti maisto. Panašų sprendimą jau priėmė Indonezijos, didžiausios islamiškos pasaulio valstybės, valdžia: po maldos, laikantis sanitarinių normų, mečetėje bus galima rinktis tradicinėms vakarienėms restoranuose, tačiau užimant ne daugiau nei pusę vietų. Tuo tarpu Malaizijoje leista atidaryti ir turgavietes, kuriose paprastai susirenka labai daug žmonių. Stipriai šoktelėjus užsikrėtimų skaičiui, bent dviem Ramadano savaitėms griežtesnius suvaržymus paskelbė Turkija. Egiptiečiai musulmonai taip pat turi laikytis suvaržymų, tačiau nurodoma, kad jie gerokai mažesni nei per praėjusių metų Ramadano mėnesį. Galima pridurti, kad šis mėnuo baigiasi „Id al Fitro“ švente, trunkančia iki trijų dienų. Šiemet ji numatyta gegužės 12–13 dienomis. Daug musulmonų tikinčiųjų viliasi, kad bus įmanoma ją švęsti iš tiesų džiugiai ir kartu.
(RK / Vatican News)
