Ketvirtadienį, balandžio 15 d., Avilos mieste šiaurės vakarų Ispanijoje darbus baigė konferencija, skirta šv. Teresės Avilietės paskelbimo Bažnyčios mokytoja jubiliejui. Popiežius Pranciškus, pasveikinęs virtualios konferencijos dalyvius laiške Avilos vyskupui, ketvirtadienį dar kartą video žinia kreipėsi į konferencijos „Nepaprasta moteris“ dalyvius.
Popiežius šv. Paulius VI 1970 metais skelbdamas šv. Jėzaus Teresę Bažnyčios mokytoja ją pavadino „nepaprasta moterimi“, taip pavadinta ir Aviloje įvykusį konferencija, priminė žinioje popiežius. Pasak Pranciškaus, Teresė Avilietė yra nepaprasta visų pirma todėl, kad yra šventoji. Popiežius ragino atminti, kad Teresės Avilietės svarbos pripažinimas yra pasekmė to, kas jai buvo svarbiausia, – jos asmeninio susitikimo su Viešpačiu.
Šv. Teresė tvirtai ryžosi būti vienybėje su Viešpačiu, ypač maldoje. Troškusi įgyvendinti jai pavestą misiją, Avilietė ją priėmė su nuolankiu paprastumu, kurį išreiškė labai paprastais žodžiais, būtų galima sakyti kalbėdama tarsi paprasta kaimietė: „Esu tavo, dėl tavęs gimiau, ką norėtum su manimi padaryti?“
Šv. Teresės drąsa, kūrybingumas ir nepaprastumas yra Viešpaties vidinio buvimo joje vaisius, atsiskleidęs jos šventumo kelyje. Teresė Avilietė mus moko, kad jos nueitas dvasinių patirčių kelias, kuriuo eidama ji tapo nepaprasta moterimi ir atsparos tašku daugeliui bėgant amžiams, yra maldos kelias, kuriuo gali eiti visi, kurie savo gyvenime nuolankiai atsiveria Šventosios Dvasios veikimui. Ženklas, jog einame šiuo keliu, yra vis didesnis mūsų nuolankumas, jautrumas brolių ir seserų poreikiams, pasiryžimas būti geresniais šventosios Dievo tautos vaikais.
Malda mus atveria, leidžia patirti, kad Dievas yra didis – viršija visus horizontus, kad yra geras, kad mus myli ir neišleidžia mūsų istorijos iš savo rankų. Nebijodami galime „keliauti slėniu tamsiausiu“ (Ps 23, 4), jei Viešpats yra su mumis! Jo lydimi nenuklysime nuo kelio, vedančio į visų trokštamą amžinąjį gyvenimą, sakė popiežius, prisimindamas šv. Teresės Avilietės dažnai kartotą žinomą trumpą maldą, kurią Bažnyčios mokytoja ragino dažnai kalbėti:
„Niekas tavęs tenegąsdina, tegul niekas tavęs nebaugina, viskas praeina. Dievas visuomet lieka tas pats, kantrybė viską pasiekia. Kas turi Dievą, turi viską. Vien Dievo gana.“
(SAK / Vatican News)
