Bendros Velykų datos pasirinkimas yra senas klausimas, kuris siejasi su pačiu laiko skaičiavimo metodu ir, kita vertus, su tikėjimo tradicijomis. Netrūksta istorinių paaiškinimų, kodėl krikščionių bendruomenių liturginiai kalendoriai išsiskyrė, tačiau nerandama pakankamai argumentų, kodėl ir kokiu būdu juos būtų vėl sujungti dabar ar netolimoje ateityje, kad visi Kristaus mokiniai vieningai ir vienu metu švęstų pamatinę tikėjimo tiesą. „Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas“, – be užuolankų konstatuoja apaštalas Paulius (1 Kor 15, 14). Kaip žinia, šiais metais katalikų, protestantų, kai kurios ortodoksų bendruomenės Velykas paminėjo balandžio 4-ąją, o kai kurios ortodoksų bendruomenės jas švęs gegužės 2-ąją.
Prie šio sudėtingo klausimo sugrįžo ortodoksų metropolitas Jobas. Jis yra vienas iš teologinio dialogo tarp Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių komisijos pirmininkų, nuolatinis Konstantinopolio patriarchato, kuriam priklauso, atstovas Pasaulinėje Bažnyčių taryboje.
Jis atkreipia dėmesį, kad 2025 metais sukanka 1700 metų jubiliejus nuo pirmojo ekumeninio Nikėjos susirinkimo. Šio susirinkimo tikėjimo išpažinimas kartojamas ir šiandien, jis yra apaštalinio tikėjimo perdavimo garantas.
Pasaulinė Bažnyčių taryba jau dabar planuoja pasaulinę konferenciją šiam jubiliejui paminėti. Šios konferencijos tikslas nėra, pažymi metropolitas Jobas, Nikėjos susirinkimo istorijos ar teologijos studijos, tačiau apmąstymas, ką krikščionių „regima vienybė“ reiškia šiandien, kaip skirtingos Bažnyčios ir jų nariai galėtų kartu pamokslauti ir gyventi apaštaliniu tikėjimu dabartinių iššūkių apsuptyje – sekuliarizmo ir religinio pliuralizmo kontekste.
„Mes dažnai pamirštame, kad Nikėjos susirinkimas ne vien paskelbė tikėjimo išpažinimą, kuris tapo visuotiniu, bet ir užtikrino, kad visa krikščionija Velykas švęstų kartu. Dėl skilimų ir erezijų lemtų pasidalijimų buvo būtina nustatyti vieną Prisikėlimo šventimo datą ir tokiu būdu parodyti tikėjimo vienybę. Kaip žinome, iki Nikėjos susirinkimo bendros šventimo datos nebuvo, kai kurie krikščionys šventė Velykas kartu su žydais, o kiti – sekmadienį po to. Nikėjoje įvesta taisyklė nurodė švęsti Velykas sekmadienį po mėnulio pilnaties, einančios po pavasario lygiadienio. Susirinkamas labiau pabrėžė astronominį reiškinį, nei specifinį kalendorių arba atskirą šventę, kaip kad žydų Velykos“, – rašo metropolitas Jobas kovo 31 dieną „Orthodox Times“ interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje. Nepaisant to, kad Nikėja nustatė vieną datą Velykoms, šiandien krikščionija, deja, ją švenčia skirtingomis dienomis. To priežastis yra skirtingų priemonių naudojimas.
Ortodoksai laikosi Julijaus kalendoriaus, kurį 46 metais prieš Kristaus gimimą įvedė Julijus Cezaris ir kuris šiuo metu trylika dienų atsilieka nuo daugumos kitų Bažnyčių naudojamo Grigaliaus kalendoriaus. Pagal jų apskaičiavimus Velykos gali būti švenčiamos savaitę ar net mėnesį vėliau už tą datą, kurią Velykos yra švenčiamos Vakaruose. Pavasario lygiadienis – tai kovo 21 diena, tačiau kai ši diena ateina pagal Julijaus kalendorių, visame pasaulyje naudojamame Grigaliaus kalendoriuje jau yra balandžio 3-oji. Tad dažnai pasitaiko, kad ortodoksai Velykas švenčia jau po dar vienos pilnaties, nei po kurios ją šventė kiti krikščionys. Tokiu atveju Velykų datą Rytuose ir Vakaruose gali skirti mėnuo laiko, kaip kad nutiko šiais metais. Tad tokiais atvejais ortodoksai Velykas iš tiesų švenčia vėliau, nei nurodo Nikėjos taisyklė: po antrosios pavasario pilnaties. Dėl panašaus astronominio reiškinio ir kalendoriaus neatitikimo, kartais ortodoksai Velykas švenčia antrąjį sekmadienį po pirmosios pavasario pilnaties.
Kalendoriaus revizijos ir bendros Velykų datos klausimas, primena metropolitas Jobas, praėjusiame amžiuje buvo iškeltas keletą kartų. Šiuo klausimu 1902 metais ekumeninis patriarchas Joachimas III kreipėsi į visas Ortodoksų Bažnyčių galvas, 1920 metais Konstantinopolio patriarchatas laišku-enciklika kreipėsi į visas Kristaus Bažnyčias pasaulyje ir pakvietė priimti vieną Velykų datą. Apie tai kalbėta 1923 metų panortodoksų susitikime Konstantinopolyje, sušauktame patriarcho Meletijaus IV. Ne visiems ortodoksams norint priimti „Romos katalikų“ kalendorių, serbų astronomas Milutinas Milankovičius pasiūlė Julijaus kalendoriaus reviziją, netgi tikslesnę už Grigaliaus kalendorių. Kai kurios Ortodoksų Bažnyčios nusprendė jo laikytis iškilmių, fiksuotų švenčių atveju, bet ne kilnojamų, kaip kad Velykų ciklas. Įvairiomis ortodoksų susitikimų progomis klausimas svarstytas 1930, 1961, 1976–1977 metais, priminė metropolitas Jobas. Deja, šis klsusimas buvo išbrauktas iš 2016 metais įvykusio Ortodoksų Bažnyčių primų susitikimo darbotvarkės, baiminantis, jog kalendoriaus reformos klausimas sukels naują skilimą. Tad jis neatsakytas iki pat šios dienos.
1997 metais Pasaulinė Bažnyčių Taryba inicijavo konsultacijas, po kurių rekomenduota gerbti Nikėjos principą – švęsti Velykas pirmąjį sekmadienį po pirmosios pilnaties, kuri pasirodo po pavasario lygiadienio Jeruzalėje, Kristaus mirties ir prisikėlimo vietoje, astronominius reiškinius matuojant šiuolaikinio mokslo instrumentais.
„Galbūt 1700 metų nuo Nikėjos susirinkimo sukaktis 2025 metais galėtų būti gera proga mokyti krikščionis apie kalendoriaus reformos ir bendros Velykų datos būtinybę, kad iš tiesų būtų gerbiami pirmojo ekumeninio susirinkimo nutarimai. Faktas, kad tais metais Velykų data Rytuose ir Vakaruose sutaps, turi padrąsinti eiti tokia kryptimi!“, – užbaigia metropolitas Jobas. (RK / Vatican News)
