Didžiojo šeštadienio pavakare Turine bus trumpam atidengta garsioji drobulė, kuri, kaip teigia tradicija, yra ta lino drobė, kuri kape dengė nukryžiuoto Kristaus kūną.
Nors drobulės autentiškumas nėra įrodytas, tačiau pamaldumo tradicijoje ji laikoma Kristaus kančios relikvija. Popiežius Benediktas XVI ją yra pavadinęs „Didžiojo šeštadienio slėpinio ikona“. Dėl to Didįjį šeštadienį, kai Bažnyčia mini Kristaus palaidojimą ir laukia Prisikėlimo ryto, Turine vėl vyks trumpas viešas garsiosios drobulės išstatymas. Dėl pandemijos drobulės pagerbime negalės dalyvauti daug žmonių. Drobulės išstatymą Didįjį šeštadienį, balandžio 3 d., nuo 17 iki 18 val. Italijos laiku bus galima stebėti jai skirtame portale sindone.org.
„Didžiojo šeštadienio slėpinio ikona“ Turino drobulę pavadinęs popiežius Benediktas XVI prie jos meldėsi lankydamasis Turine 2010 m. gegužės 2 d.
„Atvykau kaip Pero įpėdinis. Širdyje atsinešiau ne tik visą Bažnyčią, bet ir visą žmoniją“, – sakė tą kartą popiežius. „Ši drobulė yra Didžiojo šeštadienio slėpinio ikona. [...] Didįjį šeštadienį Dievas buvo pasislėpęs.“
Čia, pasak popiežiaus emerito, mums į pagalbą ateina Turino drobulė, kuri yra tarsi fotografinis dokumentas. Ji byloja apie patį tamsiausią mūsų tikėjimo slėpinį, kuris tuo pat metu yra pats šviesiausias beribės vilties ženklas. „Didysis šeštadienis yra niekieno žemė tarp mirties ir prisikėlimo. Į šią niekieno teritoriją įžengė Kristus. Turino drobulė mums kaip tik apie tai kalba. Ji kalba apie tą nepakartojamą žmonijos ir visatos istorijos laiko tarpą, kuriame Dievas Jėzus Kristus ne tik dalijosi su mumis mūsų žmogišku mirimu, bet taip pat ir buvimu mirusiais. Tai iš tiesų radikalus solidarumas.“
„Tame laike už laiko ribų Jėzus Kristus „nužengė į pragarus“. Dievas, tapęs žmogumi, nužengė į tą radikalią ir absoliučią žmogaus vienatvę, į kurią nesugeba prasiskverbti nė vienas meilės spindulys, kur viešpatauja visiškas apleidimas ir kur nesigirdi nė vieno paguodos žodžio. Jėzus Kristus, nužengęs į tą mirties vienatvę ir iš jos išeidamas, atkėlė vartus ir mums, kad ir mes, paskui Jį, galėtume iš tos vienatvės išeiti. Štai kas atsitiko Didįjį šeštadienį! Mirties karalystėje suskambo Dievo balsas. Meilė prasiveržė iki pat gelmių. Nuo tos akimirkos, net ir absoliučioje mirties vienatvėje mes nebūsime vieni, nes žmogaus kančia yra Kristaus kančia“, – kalbėjo Benediktas XVI, prieš vienuolika metų lankydamas Turino drobulę. (JM / Vatican News)
