Kovo 19-ąją, šv. Juozapo liturginės iškilmės dieną, paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia maldos už pašaukimus dienos proga. Ji kasmet minima ketvirtąjį Velykų sekmadienį, vadinamą Gerojo ganytojo sekmadieniu. Šiemet tai bus balandžio 25 d.
Maldos už pašaukimus dienos proga skelbiamą žiną popiežius susieja su šiemet minimais šv. Juozapo metais. Pradžioje Pranciškus primena, kad pernai gruodžio 8 d. sukako 150 metų nuo šv. Juozapo paskelbimo Visuotinės Bažnyčios globėju ir kad tą dieną buvo pradėti ypatingieji jam skirti metai. Popiežius pamini ir sukakties proga paskelbtą savo apaštališkąjį laišką „Patris corde“, kuriuo paragino viso pasaulio tikinčiuosius mylėti šį neeilinį šventąjį, kuris yra toks artimas kiekvienam žmogui. Maldos už pašaukimus dienos proga skelbiamoje žinioje popiežius Pranciškus kalba apie šv. Juozapo pavyzdžio aktualumą kunigams ir vienuoliams, taip pat besirengiantiesiems kunigiškai tarnystei ir pašvęstajam gyvenimui.
Popiežius rašo, kad šv. Juozapas nepasižymėjo jokiomis savo laiko žmones stebinančiomis savybėmis, nebuvo apdovanotas nepaprasta charizma, amžininkų akyse neatrodė ypatingas. Nedaug apie jį kalbama ir Evangelijose. Vis dėlto jo paprastumas buvo nepaprastas Dievo akyse. Dievas mato kiekvieno žmogaus širdį ir šv. Juozape jis matė mylinčią tėvo širdį. Šito – tėviškos širdies – labai reikia tiems, ką Dievas pašaukia į kunigystę ar vienuolystę.
Toliau savo žinioje popiežius Pranciškus šv. Juozapo pavyzdžio aktualumą komentuoja naudodamas tris raktažodžius. Pirmasis raktažodis – Juozapo sapnai ir svajonės. Visi žmonės svajoja kažką gyvenime pasiekti. Šia prasme Juozapas daug ko mus gali pamokyti, nes jis sugebėjo savo svajones priderinti prie Dievo valios ir savo gyvenimą paversti dovana kitiems. Evangelijose kalbama apie keturis Juozapo sapnus. Tie keturi sapnai – tai keturi Dievo jam suteikti pašaukimai, su kuriais sutikti nebuvo lengva. Po kiekvieno sapno Juozapui teko keisti savo gyvenimo projektus, kad jie atitiktų slėpiningus Dievo planus. Juozapas kiekvieną kartą nedvejodamas sutikdavo, nes jo širdis buvo nukreipta į Dievą. Juozapas mus moko, kad nėra tikėjimo be rizikos. Jei žmogus, pasitikėdamas malone atideda į šalį savo programas ir savo įsivaizduojamą gerovę, jis gali pasakyti „Taip“ Dievui. Šia prasme šventasis Juozapas yra tobulas pavyzdys, iš kurio galime mokytis, kaip priimti mūsų gyvenimui skirtus Dievo planus.
Antrasis žodis, žymintis šventojo Juozapo gyvenimo ir pašaukimo kelią, yra tarnavimas. Iš Evangelijų žinome, rašo Pranciškus, kad Juozapas gyveno dėl kitų, o ne dėl savęs. Šventoji Dievo tauta jį vadina skaisčiuoju sutuoktiniu, tuo iškeldama sugebėjimą mylėti kitus, nieko nepasiliekant sau. Tokia branda reikalinga kunigystėje ir pašvęstajame gyvenime. Tarnavimas, konkretus savęs dovanojimas šv. Juozapui buvo ne tik idealas, bet gyvenimo taisyklė.
Trečiasis aspektas, kuris apibūdina šv. Juozapo gyvenimą ir kuris yra labai svarbus kiekvienam krikščioniškajam pašaukimui, o ypač kunigų ir vienuolių pašaukimui, yra ištikimybė. Šv. Juozapas viską ramiai apsvarsto, medituoja, neskuba, nepasiduoda pagundai priimti neapgalvotų sprendimų, nesileidžia valdomas aistrų ir negyvena tik šia akimirka. Jis viską daro ramiai ir kantriai, žino, kad gyvenimas susideda iš rimtai priimamų neatšaukiamą pasirinkimų. Jis brandina savo ištikimybę, žinodamas, kad Dievas yra visada ištikimas. Čia glūdi ir Juozapo džiaugsmo paslaptis. Senasis liturginis himnas skelbia, kad Nazareto namai buvo kupini džiugsmo. Tai buvo kasdienis, skaidrus, paprastas džiaugsmas, kurį patiria žmonės, gyvenime sugebantys vadovautis tuo, kas svarbu, mokantys būti ištikimi Dievui ir artimui.
Kaip būtų gražu, jei tokia paprasta ir šviesi atmosfera, toks blaivus požiūris ir tokia skaidri viltis persmelktų mūsų seminarijas, vienuolynus ir parapijų namus! Kaip labai šito reikia ypač dabartiniais laikais, perpildytas laikinų pasirinkimų ir emocijų, kurios išnyksta, nepalikdamos džiaugsmo, rašo popiežius Pranciškus ir savo laišką baigia malda šv. Juozapui, kad jis – pašaukimo sergėtojas ir visų pašauktųjų globėjas – užtartų mus savo tėviška širdimi. (JM / Vatican News)
