Pirmadienį, kovo 15 d., nereformuoto Julijaus kalendoriaus besilaikančios Bažnyčios pradėjo gavėnios laikotarpį. Ortodoksai ir rytų apeigų katalikai gavėnią šiais metais pradėjo trim su puse savaitės vėliau, negu lotynų tradicijos katalikai. Velykas rytų krikščionys šiemet švęs keturiomis savaitėmis vėliau už vakarų krikščionis – gegužės 2 d.
Velykų datos skirtumą lemia naudojami skirtingi kalendoriai ir skirtingas datos nustatymo būdas. Todėl būna, kad kai kuriais metais Velykos švenčiamos tą patį sekmadienį, o kartais skirtumas siekia net penkias savaites.
Graikų tradicijos Bažnyčių gavėnia prasideda ne trečiadienį, o pirmadienį. Tą dieną, skirtingai nei Vakarų liturgijoje, nėra galvų barstymo pelenais apeigų. Pirmąją gavėnios savaitę, Didžiąją savaitę, taip pat kitų gavėnios savaičių trečiadieniais bei penktadieniais laikomasi pasninko.
„Pradėjome Dievo įkvėptą kelią, kurio matas yra kryžius, o tikslas – Kristaus Prisikėlimas“, – sakoma tradicinėje didžiausią autoritetą tarp visų Ortodoksų Bažnyčių turinčio ganytojo – Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus – gavėnios proga paskelbtoje žinioje. „Kryžiaus pagerbimo apeigos, kuriomis pradedame gavėnią, paaiškina viso šio laikotarpio prasmę. Esame pašaukti nešti savo asmeninį kryžių, sekdami Viešpatį ir apmąstydami jo Kryžių, kuris mums teikia gyvybę. Kryžius yra mūsų sprendimų vertinimo matas, kryžius yra visko, kas vyksta pasaulyje, vertinimo matas, kryžius yra pažadas, kad blogis neturi paskutinio žodžio istorijoje.“ (JM / Vatican News)
