Lietuvos laisvės kovų sąjūdis (LLKS) 1949 metų vasario 16 dieną paskelbė kovų su sovietų okupantu deklaraciją, laikomą Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingu teisės aktu. Tą pačią dieną Romoje popiežius Pijus XII išsakė „brolišką solidarumą“ tautoms ir visiems, „kurie kenčia todėl, kad gina savo tikėjimą ir laisvę“. Popiežius kalbėjo diplomatiniam korpusui prie Šventojo Sosto, sakė, kad jų susitikimas – istorinis.
Kovo 2 d. sukanka garbingojo Dievo tarno Pijaus XII (Eugenio Pacelli) išrinkimo popiežiumi 82-osios metinės. Buvęs Vatikano valstybės sekretorius, išrinktas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse 1939 metais, daug kartų per beveik dviejų dešimtmečių tarnystę stojo ginti teisingumo ir taikos. Tebevyksta aiškinimasis dėl jo vaidmens holokausto kontekste per Antrąjį pasaulinį karą, kai popiežius per Vatikano radiją kelis kartus prašė kariaujančiųjų sudėti ginklus.
Pijus XII perspėjo, kad karą pralaimi visi. Ir iš tiesų ne tik karas, bet ir pokaris atnešė naujų žmonijos pralaimėjimų, įskaitant totalitarinių komunistinių režimų plačiu mastu vykdomus žmogaus ir tautų teisių pažeidimus. 1949 metais laisvasis pasaulis vienaprasmiškai pasmerkė Vengrijoje režimo surežisuotą procesą, per kurį Bažnyčios primas Juozapas Mindszenty, Romos Bažnyčios kardinolas, nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Būtent dėl šio įvykio Vatikane akredituoti diplomatai panorėjo popiežiui išreikšti solidarumą. Popiežius 1949 metų vasario 16 dienos audiencijoje padėkojo diplomatiniam korpusui už artumą, paliudytą dėl jam daug skausmo sukėlusio įvykio. Pijus XII prasitarė, jog ilgoje Bažnyčios diplomatinės misijos istorijoje būtų sunku rasti kitą panašų atvejį, kaip toji audiencija. Tai istorinis įvykis, pasakė Pijus XII.
Popiežius sakė, kad konfliktas supriešino totalitarinių režimų gynėjus ir žmogaus orumu ir laisve pagrįstos valstybės ir visuomenės sampratos, kurios trokšta Dievas, čempionus ir pridūrė, jog 1949 metų vasario 16-sios audiencija „ištikimai atspindi plačiausios ir sveikiausios žmonijos dalies mintis ir lūkesčius“.
„Ji liudija krikščioniškos, taip pat bendražmogiškos sąžinės reakciją į bet kokią priespaudą, piktnaudžiavimą, pasikėsinimą į žmogaus teises ir švenčiausius principus, kurių vientisumas yra būtina sąlygą nepaneigiamoms, gyvybiškoms vertybėms apginti, arba jų neigimą.“
Pijus XII šią įsimintiną dieną taip pat paragino valstybes kartu darbuotis dėl neapykantos ir nesutarimų padalytos žmonijos atsikūrimo.
Vatikano radijas, pranešdamas apie popiežiaus audienciją diplomatiniam korpusui, skelbė, kad joje dalyvavo visų, tuo metu apie trisdešimties Vatikane akredituotų valstybių misijų vadovai arba jų atstovai. Lietuvos įgaliotas ministras prie Šventojo Sosto Stasys Girdvainis dėl ligos nedalyvavo, jį pavadavo Lietuvos atstovybės sekretorius Stasys Lozoraitis jaunesnysis. Po kalbos ambasadoriams, Pijus XII priėjo prie kiekvienos šalies atstovo ir asmeniškai pasiteiravo apie padėtį jo atstovaujamame krašte.
1958 metais miręs Pijus XII palaidotas Vatikano bazilikoje. Buvęs Pijaus XII bendradarbis ir įpėdinis popiežius šv. Paulius VI 1967 metais pradėjo jo beatifikacijos ir kanonizacijos procesą. 2009 metais popiežius Benediktas XVI pripažino jo krikščioniškų dorybių herojišką laipsnį. (SAK / Vatican News)