Pirmadienį popiežius Pranciškus priėmė Florencijoje veikiančios katalikų pasauliečių asociacijos „Pranciškonų solidarumo centras“ delegaciją. 1983 m. pranciškonų įkurtos asociacijos savanoriai padeda skurstantiems, pastovaus būsto neturintiems žmonėms, parūpina drabužių ir maisto, padeda į sunkumus patekusioms šeimoms.
Daug metų Florencijos mieste jūs atliekate svarbią tarnystę, esate šalia žmonių, patekusių į sunkias ekonomines ir socialines sąlygas, padedate šeimoms, kurios susiduria su įvairiausiais sunkumais, pagyvenusiems ar neįgaliems žmonėms, kuriems reikia pagalbos ir palydėjimo, kalbėjo savo svečiams popiežius.
Jis taip pat priminė, kad Jėzus, skelbdamas Dievo karalystę, gydė žmonių gyvenimo žaizdas, o mums, savo sekėjams, nurodė, kad artimo meilė yra matas, pagal kurį bus vertinamas mūsų gyvenimas. „Buvau alkanas ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs ir mane pagirdėte... buvau nuogas ir mane aprengėte“ (plg. Mt 25).
Jus įkvepia ir šv. Pranciškaus Asyžiečio liudijimas, sakė popiežius Pranciškus. Sekdami jo pavyzdžiu, jūs jau beveik keturiasdešimt metų vykdote tarnystę, kuri yra konkretus vilties ženklas, taip pat prieštaravimo ženklas miesto gyvenimo šurmulyje, kur, kitiems nė nepastebint, daug žmonių lieka vieni su savo kančia. Jūsų liudijimas težadina užmigusias sąžines ir tekviečia išsivaduoti iš abejingumo, atjausti kenčiančiuosius, švelniai pasilenkti prie tų, kuriuos prislėgė sunki gyvenimo našta.
Dėkodamas savanoriams už jų tarnystę, popiežius meldė Viešpatį, kad juos visada palaikytų savąja malone, nes žinome, kad žmogaus geros širdies ir jėgų ne visada pakanka. Visi esame pašaukti liudyti artimo meilę, kuri mus ragina visuose žmonėse matyti savo brolius ir seseris. (JM / Vatican News)
