Vasario 20 d.
Evangelija (LK 5,27-32)
Išėjęs Jėzus pastebėjo muitininką, vardu Levis, sėdintį muitinėje, ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ Tasai, viską palikęs, atsikėlė ir sekė paskui jį.
Levis savo namuose iškėlė jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko didelis būrys muitininkų ir kitų svečių. Fariziejai ir jų Rašto aiškintojai murmėjo ir prikaišiojo jo mokiniams: „Kam jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?“ O Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, o nusidėjėlių“.
Mąstymas
Kartais atrodo, kad Jėzus tarsi atsitiktinai eina pro šalį, tarsi atsitiktinai ką nors pastebi. Tačiau iš pavyzdžio apie Gerąjį Ganytoją, Jėzus eina tikslingai ir nepaliauja ieškoti paklydusiųjų. O Levis toks ir yra. Jis per savo pasirinkimą atsiskyręs nuo savo tautos, visų laikomas nešvariu. Ir Jėzus pamato ir pašaukia būtent jį.
Nors į Levį žiūrime tarsi iš pašalies, tačiau Jėzaus akyse, nei vienas nesame geresni, nei vieno nėra be nuodėmės. Tad drąsiai gali įsivaizduoti, kad Jėzus pašaukia tave ir ne tik pašaukia, bet nusprendžia apsilankyti tavo namuose.
Ar būtum pasiruošęs įsileisti Jėzų į savo širdies namus? Į savo svetainę, valgomąjį, o gal miego kambarį? Su visais ten esančiais prisiminimais, norais, svajonėmis, pagundomis, nuodėmėmis ir juodžiausiais gyvenimo įvykiais?
Jei sakome jog Jėzus priima mus tokius kokie esame, ar būtum pasirengęs atsisėsti greta Jo toks koks esi? Ir ką pasikviestum į svečius, prie Jėzui paruošto vaisių stalo? Greičiausiai ten susirinktų patys tavo artimiausi draugai ir giminės, žinoma šeimos nariai, tačiau ar Jėzui to pakaktų?
O kaip tie visi niurzgantys, mus nervinantys ir skaudinantys, mūsų svetainės pakampiuose nugrūsti žmonės? Ką darysite su jais?
O juk Jėzus pas mus pirmiausia atėjo dėl tų užslėptų pakampių, kad išlaisvintų mus iš suspaudimų ir vergavimų nuodėmėm bei senoms žaizdoms.
Žingsnis
Šiandien prisiminkime savo santykį su Išpažinties sakramentu. Kada paskutinį kartą buvai išpažinties? Kaip dažnai (ar retai) ją praktikuoji? Kodėl? Ar atlikai skirtą atgailą ir kaip supranti atgailos prasmę? Ar tiki ir priimi Jėzų, kaip tavo gyvenimo gydytoją?
