Vasario 2-ąją katalikiškame pasaulyje švenčiama Kristaus paaukojimo šventė, kitaip vadinama Grabnyčiomis. Praėjus 40 dienų po Kristaus gimimo, jo tėvai jį nunešė į šventyklą, kad paaukotų Dievui. To reikalavo tuo metu galiojęs Mozės Įstatymas. Šventieji senoliai – Simeonas bei Ona – juos pasitiko, o Simeonas naujagimį net paskelbė tautų šviesa. Jėzaus susitikimas su šventaisiais senoliais simbolizuoja ir jo susitikimą su visais tikinčiaisiais.
Lietuvos katalikų bažnyčiose Grabnyčių dieną išlikusi žvakių šventinimo tradicija.
1997 m. popiežius Jonas Paulius II pakvietė Bažnyčią per Kristaus Paaukojimo šventę minėti ir Pasaulinę pašvęstojo gyvenimo dieną.
Pasak vyskupo Liongino Virbalo, SJ, vasario 2-oji Bažnyčios kalendoriuje turi įvairių vardų: Kristaus paaukojimas, Grabnyčios, Pašvęstojo gyvenimo diena, o praeityje vadinta Marijos apsivalymo švente: „Galėtume pridėti dar vieną vardą: Šviesos šventė. Ne todėl, kad šią dieną į bažnyčią atsinešame ir užsidegame vieną kitą žvakutę – jos nepajėgs apšviesti net ir didelio pastato, ką kalbėti apie visą pasaulį. Šviesos švente šią dieną galime vadinti todėl, kad minime tą momentą, kai Marija ant savo rankų atnešė pasaulį ir kiekvieną žmogų apšviečiančią Saulę – savo Sūnų Jėzų“.
Vikipedijos nuotr.
