Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienio susitikime apmąstė IV eilinio sekmadienio mišių Evangelijos skaitinį, kuriame minimi du Jėzaus veikimui būdingi bruožai – mokymas ir gydymas. Jėzus moko ir gydo.
Pasak popiežiaus, Morkaus evangelijos skaitinyje (Mk 1, 21–28) pristatoma Jėzaus tarnystei būdinga diena – tai buvo šabo diena, šeštadienis, skirtas poilsiui ir maldai. Jėzus Kafarnaumo sinagogoje skaito ir aiškina Šventąjį Raštą. Jo besiklausantieji žavisi jo mokymu, nes jis kalba ne kaip Rašto aiškintojai. Be to, Jėzus apsireiškia ir galingais darbais. Sinagogoje esantis žmogus maištauja prieš jį, į jį kreipdamasis kaip į Dievo siųstąjį. Jėzus atpažįsta žmogų apsėdusią netyrąją dvasią ir ją sudrausmina, liepdamas išeiti iš jo.
Jėzus mokė kaip turintis galią, kaip mokantis iš savęs, o ne kaip Rašto aiškintojai, kurie kartodavo ankstesnius papročius ir perduodamą įstatymą. Jie tik kartodavo žodžius, o Jėzus kalbėjo kaip turintis galią. Tai paliečia širdį. Jėzaus mokymo galia tokia, kaip Dievo žodis, jis vienu paliepimu lengvai išgelbėjo netyrosios dvasios apsėstą žmogų ir jį išgydė. Jėzaus žodis įvykdo tai, ką jis sako, nes jis – paskutinis pranašas, mat Mozė pasakė, kad po jo ateis kitas į jį panašus pranašas, kuris mokys. Mozė paskelbė apie Jėzų kaip apie galutinį pranašą – Dievo Sūnų, kuris visus mus išgelbės ir išgydys.
Kristus – įsikūnijęs Dievo žodis. Jėzus kalba su dieviškąja galia. Tai pirmas pamokymas iš sekmadienio mišių Evangelijos skaitinio. Antras pamokymas – apie gydymą – rodo, kad Jėzaus mokymo tikslas yra nugalėti blogį žmoguje ir pasaulyje. Jo žodis nukreiptas tiesiai prieš šėtono karalystę, jam sukelia krizę ir priverčia palikti pasaulį. Jėzaus žodis išlaisvina apsėstąjį ir jį perkeičia į naują žmogų. Be to, Jėzaus mokymas vadovaujasi pasauliui ir blogiui priešinga logika: paaiškėja, kad jo žodžiai sukrečia klaidingą tvarką. Mat žmogų apsėdęs demonas priartėjusiam Jėzui sušunka: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti?“ (Mk 1, 24). Šitas pasakymas liudija apie visišką Jėzaus ir šėtono nesuderinamumą: jie visiškai ant kitų pakopų, tarp jų nėra nieko bendra. Vienas yra priešingas kitam.
Jėzus patraukia savo autoritetu, jis yra pranašas, kuris išlaisvina, pažadėtasis pranašas, kuris yra Dievo Sūnus, jis išgydo. Klausykimės Jėzaus žodžių, jis visuomet kalba su galia. Visus mus slegia mūsų problemų našta, visi esame nusidėjėliai, visi sergame dvasinėmis ligomis. Prašykime Jėzaus: „Jėzau, tu pranašas, Dievo Sūnus, tasai, kuris buvo pažadėtas, kad mus išgydytų. Išgydyki mane!“ Prašykime Jėzaus, kad išgydytų nuo mūsų nuodėmių ir mumyse esančio blogio.
Popiežius meldė, kad Švč. M. Marija, kuri visuomet širdyje saugojo Jėzaus žodžius ir darbus, noriai ir ištikimai sekė juo, ir mums padėtų jo klausytis ir juo sekti, kad savo gyvenime patirtume jo išganymo veikimą.
Po vidudienio maldos pranešęs apie liepos 25-ąją pirmą kartą Bažnyčioje minėsimą kasmetinę pasaulinę senelių ir senolių dieną, popiežius priminė šį paskutinįjį sausio sekmadienį minimą 67-ąją tarptautinę sergančiųjų raupsų liga dieną.
Pranciškus sakė esąs artimas visiems, kurie serga šia liga, ir paragino misionierius, sveikatos apsaugos darbuotojus ir savanorius su įsipareigojimu tęsti tarnystę sergantiesiems raupsais. Pandemija patvirtino, kaip svarbu ginti pačių silpniausių žmonių teisę į sveikatą, pasakė Pranciškus. Popiežius kartu paragino JTO vadovus suvienyti jėgas, kad leproze sergantiems žmonėms būtų užtikrintas gydymas ir socialinė įtrauktis.
Popiežius taip pat pasveikino savo vyskupijos „Katalikų akcijos“ jaunimo iniciatyva surengtą „Taikos karavaną“, kuris šiemet dėl pandemijos įvyko nuotoliniu būdu, pakvietė kelis vaikus iš Romos parapijų, kurie dalyvavo Vidudienio maldoje popiežiaus bibliotekoje, kad, priėję prie mikrofono, savo bendraamžiams kalbėtų jiems rūpimais taikos klausimais. (SAK / Vatican News)
