Sausio 22 dieną įsigalioja Tarptautinė branduolinių ginklų uždraudimo sutartis. Šventasis Sostas buvo vienas pirmų ją pasirašiusių ir ratifikavusių tarptautinės bendruomenės narių, būdamas įsitikinęs, kad ne branduoliniai ginklai, bet dialogas ir daugiašalė tarptautinė politika gali garantuoti taiką ir saugumą.
Tarptautinė branduolinių ginklų uždraudimo sutartis (TPAN) buvo paskelbta 2017 m. rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva. Iki šiol ją pasirašė kiek mažiau nei pusė pasaulio valstybių, dar mažiau valstybių ją ratifikavo. TPAN sutarties nepasirašė nė viena branduolinius ginklus turinti valstybė ir nė viena valstybė, kurios teritorijoje šie ginklai yra dislokuoti.
Sutarties įsigaliojimo proga interviu portalui „Vatican News“ davė Šventojo Sosto diplomatijos vadovas, sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris.
Atominės energijos naudojimas karo tikslais, kaip ir branduolinių ginklų turėjimas, yra amoralus, sakė arkivyskupas, primindamas 2019 m. lapkritį Hirošimos taikos memoriale ištartus popiežiaus Pranciškus žodžius.
Vatikano diplomatijos vadovas taip pat priminė, kad iki 2017 m. rugsėjo mėnesį paskelbtos sutarties dėl branduolinių ginklų uždraudimo (TPAN) nebuvo jokio tarptautinio juridinio dokumento, kuris aiškiai uždraustų tokius ginklus. Nuo 1970 m. galiojo tarptautinė branduolinių ginklų neplatinimo sutartis (TNP), buvo taip pat pasirašyta keletas dvišalių susitarimų, kaip, pavyzdžiui, JAV ir Sovietų Sąjungos (Rusijos) START sutartys, tačiau pastarosiomis sutartimis siekta tik branduolinių ginklų neplatinimo ir dalinio nusiginklavimo. Pagrindinis dabar pradedančios galioti sutarties tikslas yra nedviprasmiškai uždrausti branduolinius ginklus, priskiriant juos tai pačiai kategorijai, kaip ir kiti masinio naikinimo ginklai, tokie kaip jau tarptautiniu mastu uždrausti cheminiai ir biologiniai ginklai. Ne tik galimas branduolinių ginklų panaudojimas, bet taip pat jų gaminimas ir turėjimas turi būti laikomi grėsme ir blogiu. To siekdamas Šventasis Sostas aktyviai dalyvavo šios sutarties rengimo procese ir vienas pirmųjų ją pasirašė ir ratifikavo.
Arkivyskupas P. R. Gallagheris pabrėžė, kad būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų sustabdytas pasaulyje didėjantis įtarumas ir nepasitikėjimas, kenkiantis daugiašalės tarptautinės politikos veiksmingumui. Į šį darbą turi įsitraukti visi, tiek vyriausybės, tiek ir įvairūs nevyriausybiniai subjektai ir organizacijos. Svarbu ugdyti taikos dvasia jaunąją kartą, informuoti apie grėsmes, kurias kelia branduolinių ginklų egzistavimas. Ugdymas ir sąmoningumo didinimas yra labai svarbūs veiksniai, padedantys kurti pasaulį, kuriame nebūtų branduolinių ginklų. Reikia ugdyti taikos ir rūpinimosi vieni kitais kultūrą.
Kalbėdamas apie atgrasymą kaip taikos palaikymo priemonę, arkivyskupas P. R. Gallagheris pabrėžė, kad tikroji taika negali būti grindžiama nei abipusio sunaikinimo grėsme, nei jėgos pusiausvyros palaikymu. „Galios įstatymą“ turi pakeisti „įstatymo galia“. Taika ir saugumas turi būti grindžiami dialogu ir solidarumu, teisingumu, integraliu žmogaus vystymusi, pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms, rūpinimusi kūrinija, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų plėtojimu, žmonių pasitikėjimo stiprinimu. Pasaulio be branduolinių ginklų kūrimas yra šios ateities strategijos dalis. Turime atsimini, kad esame vieni su kitais susieti, vieni nuo kitų priklausomi ir vieni už kitus atsakingi. Tarptautinė branduolinių ginklų uždraudimo sutartis padės eiti šia kryptimi. Reikia atmesti dalinius paslėptus interesus ir atviru nuoširdžiu dialogu ryžtingai siekti bendrojo gėrio. (JM / Vatican News)
